Naujovės – žmonių patogumui

Kompleksiškai sutvarkyti didžiosios dalies kvartalo daugiabučių namų kiemai, atnaujinta per 10 ha ploto teritorijos.

Net didžiausi skeptikai pripažįsta, kad įgyvendinus šį Klaipėdos miesto savivaldybės projektą, Rumpiškės mikrorajono infrastruktūra priartinta prie šiuolaikinio žmogaus poreikių. Sukurta nauja pėsčiųjų takų sistema, sujungusi daugiabučius namus ir viešąsias erdves, pakeista kiemų bei pėsčiųjų takų danga.

Atnaujintos vejos ir želdiniai, sukurtos žaidimų erdvės vaikams, įrengtos sporto bei treniruoklių aikštelės, kuriomis galės naudotis visų amžiaus grupių žmonės.

Vienas didžiausių laimėjimų ir čia gyvenančių klaipėdiečių džiaugsmų yra tai, kad kvartale įrengta apie 450 automobilių stovėjimo vietų.

Čia įrengtas naujas apšvietimas, lietaus nuotekų tinklai, įdiegta vaizdo stebėjimo sistema, šaligatviai pritaikyti judėjimo ir regos negalią turintiems žmonėms.

Šiandien turime puikiai sutvarkytą kvartalą, kuris iki renovacijos buvo vienas ryškesnių sovietinių architektūrinių "šedevrų" pavyzdžių.

Panaudojo europines lėšas

"Džiugu, kad kompleksinis kiemų atnaujinimo projektas pasiekė finišo tiesiąją. Kadangi tai – pirmasis tokio pobūdžio ir tokio masto projektas, natūralu, kad jis sulaukė labai daug vertinimų. Emocijų būta daug ir įvairių, tačiau visa tai dabar yra istorija, tam tikros pamokos. Šiandien turime puikiai sutvarkytą kvartalą, kuris iki renovacijos buvo vienas ryškesnių sovietinių architektūrinių "šedevrų" pavyzdžių, – savo įžvalgomis dalijosi Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. – Dabar tai yra vienas iškalbingiausių tikslingo, prasmingo ir visuomenei labai naudingo, gerinančio gyvenimo kokybę europinių struktūrinių fondų lėšų panaudojimo pavyzdžių. Girdint gausybę puikių šio darbo įvertinimų, pozityvių atsiliepimų, suprantame, kad turime ieškoti galimybių ir ateityje įgyvendinti panašius projektus, nes mikrorajonų, kurie lauktų tokio pat renesanso, yra ne vienas. Linkiu, kad šitas geras pavyzdys įkvėptų mus visus Klaipėdą daryti gražesne kiekvienoje vietoje, kur tik įmanoma."

Savivaldybė sulaukė nemažai ir kitose miesto teritorijose gyvenančių miestiečių prašymų organizuoti tokius kiemų atnaujinimo darbus. Kažko panašaus norėtų ir gretimų kvartalų gyventojai.

Klaipėdos miesto savivaldybės projekto "Kompleksinis tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymas" sutarties vertė – per 6 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų – iš ES fondų. Darbus atliko bendrovė "VVARFF".

Anot A.Dobranskio, savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius yra parengęs daugiabučių kiemų tvarkymo projektų už maždaug 8 mln. eurų. Projektai jau vykdomi, šiuo metu atnaujinami kiemai Sportininkų gatvėje ir Statybininkų prospekte.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Formuoja naują visuomenę

"Šis projektas – puikus pavyzdys, kad savivaldybė ir gyventojai sugebėjo rasti kompromisą, nežiūrint to, kad iš pradžių būta nesutarimų. Projektas – gražus, dėl jo gyvenamasis kvartalas transformuotas į šiuolaikišką, tikrai europietišką, dabar judėsime į kitus miesto mikrorajonus", – patikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.

Dalies kvartalo – Klaipėdos vandens seniūnaitijos seniūnaitė Vilija Malakauskienė buvo atvira – nors gyventojai pastebėjo kai kurių trūkumų, daugelis be užuolankų pripažįsta, kad ši miesto dalis įgavo naują veidą ir jis yra kur kas gražesnis.

Vaikštinėdami šaligatviais pagyvenę žmonės nebeklumpa, o jauni, XXI amžiaus klaipėdiečiai, ėmė noriai pirkti šiame kvartale butus.

"Iš čia žmonės jau ne bėga, o nori įsikelti. Apie tai byloja ir šiame rajone labai ryškiai pakilusios nekilnojamojo turto kainos. Žmonės skubėjo pirkti butus kartais net neatvažiuodami apžiūrėti parduodamų objektų", – tikino V.Malakauskienė.

Seniūnaitė džiaugėsi, kad kvartalas tapo šviesus su daugybe šiuolaikiniam miestui būdingų požymių.

Tuo pačiu klaipėdiečiai mokėsi ir bendrauti su savivaldybės darbuotojais, atsakingais už šį projektą.

Bendravimas buvo taikus ir racionalus ir tai yra dar vienas modernaus miesto visuomenės bruožas.

Nors dviračių saugyklos ilgą laiką stovi nenaudojamos, kol bandoma spręsti su jomis susijusias problemas, viena jų jau leista naudotis vietos bendruomenei. Tai rodo, kad savivaldybės darbuotojai įsiklauso į gyventojų poreikius.

"Aš tikiu, kad estetiška aplinka gyventojus paskatins gražiau tvarkytis prie savo namų, gal pasisodins gėlių, ieškos daugiau estetikos ir labiau prižiūrės tvarką. Jau dabar matome, kad gyventojai yra nepakantūs girtuoklių sėdinėjimui ant suolų, šiukšlinimui. Jie labiau reaguoja ir siekia išlaikyti gražią aplinką", – gyrė pokyčius seniūnaitė.

Išmoko išgirsti vieni kitus

Siekdami, kad projektas būtų išbaigtas, savivaldybės darbuotojai siekė kompleksiškai pažvelgti į kvartalo tvarkymą, ieškojo galimybių atlikti nenumatytus darbus, kurie nebuvo įtraukti į projektą.

Nuo pat pradžios projektą prižiūrėjusi savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Inga Kubilienė pasakojo, kaip per daugiau nei dvejus metus keitėsi bendravimas su gyventojais.

Tikra tiesa, kai žmonės nešaukia, o kalba pagrįstai, dėstydami argumentus, atsiranda visai kitas sutarimas.

"Pradžioje buvo daugiau aistrų. Dabar jau galime pasakyti, kad gyventojų emocijos iš dalies buvo pagrįstos. Daugiausiai jų buvo dėl želdinių kirtimo. Mat projektas buvo parengtas gerokai anksčiau. Paaiškėjo, kad ne visus medžius buvo būtina naikinti, juk Klaipėdai aktualu turėti kuo daugiau žalumos. Gyventojai buvo labai aktyvūs gindami medžius, todėl teko atsisakyti kelių vietų automobiliams, taip išsaugoti augmeniją. Kelis medžius perkėlėme į gyventojų nurodytas vietas o automobilių aikštelėse atsirado salelės su medžiais ir tai įnešė į kiemo vaizdą gyvasties. Todėl pripažįstu – su gyventojais kompromisų ieškojome ne vieną mėnesį ir radome geresnius sprendimus", – atviravo Inga Kubilienė.

Taip buvo atsisakyta apvažiuojamojo kelio, dėl kurio pro gyvenamojo namo langus būtų nuolat judėję automobiliai, atitolintos nuo namų vaikų žaidimo aikšteles, sumažinta krepšinio aikštelė. I.Kubilienė pastebėjo, kad dar ir dabar yra ką aptarti su kvartalo gyventojais.

Antai žmonės norėtų, kad kiemuose liktų džiovyklės, tai ypač aktualu tiems, kas neturi balkonų.

"Būdama projekto vadovė pati dažnai galvoju, ar man patiktų toks sprendimas. Iš tiesų kai kurie sprendiniai buvo ne itin tikslingi, todėl projektą teko koreguoti. Šie dveji metais parodė, kad valstybės tarnautojams nėra tas pats, kaip žmonės gyvens renovuojamame kvartale. Dėl visko galima tartis ir kalbėtis. Tikra tiesa, kai žmonės nešaukia, o kalba pagrįstai, dėstydami argumentus, atsiranda visai kitas sutarimas", – konstatavo I.Kubilienė.

Seneliams – daugiau patogumų

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos globos namų direktorius Petras Šiurys džiaugėsi, kad kvartalo renovacijos metu į šiuos namus įrengta tvarkinga ir patogi įvaža nuo Rumpiškės gatvės pusės, o ne vingiuoja per daugiabučių namų kiemus, kaip tai buvo anksčiau.

Šioje gatvėje nebūna kamščių ir tai yra dar vienas dalykas, skatinantis įstaigos vadovą džiaugtis.

Tai yra itin aktualu dar ir todėl, kad į globos namus dažniau važiuoja greitosios medicinos pagalbos automobiliai.

Svarbu ir tai, kad čia pat įrengtos rodyklės neleidžia interesantams pasiklysti.

"Šalia yra treniruoklių aikštelė, takai, kuriais mūsų gyventojai noriai išeina pasivaikščioti. Džiaugiamės, kad gyvename labai tvarkingoje ir gražioje aplinkoje. Viskas sutvarkyta labai rūpestingai. Visoje teritorijoje matome nemažai šiukšliadėžių, tai labai patogu. Iš surūgusio sovietinio rajonas tapo europietišku", – kalbėjo globos namų direktorius.