Nuvylė svečius

Už ES paramą įrengta Drevernos prieplauka būtų puikus vandens turizmo objekto pavyzdys, jei ne nuolat rūpesčių keliantis laivybos kanalas per Kuršių marias. Pernai šis kanalas aptemdė Pamario turizmo sezono atidarymo šventę Drevernoje. Dėl staiga kritusio vandens lygio į pirmąjį reisą iš Drevernos į Juodkrantę ir atgal neišplaukė prieplaukos operatoriaus specialiai įsigytas keleivinis keltas „Gilija“. Jis turėjo plukdyti išskirtinius Klaipėdos rajono administracijos asmenis, specialiai į šventę pakviestus svečius iš Lenkijos ir Estijos.

Vietoje gražaus Drevernos prieplaukos, naujo maršruto pristatymo sulaukta didžiulės antireklamos žiniasklaidoje. Dėl seklaus laivybos kanalo palyginti graži Drevernos prieplauka negali pritraukti ir didesnių jachtų. Joms trūksta grimzlės, kad galėtų plauktų į Dreverną.

Bet koks didesnis laivelis norintis plaukti į Dreverną susidurdavo su rizika – kabins kyliu dugną ar ne.

Neįgyvendinti siūlymai

Tiek pernai, tiek šiemet yra garantuojama, kad 7,3 kilometrų ilgio vandens kelyje nuo Drevernos iki Juodkrantės, o tiksliau palei Kuršių neriją einančio laivybos kanalo (farvaterio), bus 1,2 metrų gylis.

Bet pernai ne visada tokią garantiją pavyko išlaikyti. Per tą lemtingą sezono atidarymo dieną pernai gylis dėl staiga papūtusio nepalankaus vėjo nukrito maždaug iki vieno metro. Buvo įsitikinta, kad maždaug 50 žmonių plukdančiam specialiai įsigytam keleiviniam laivui „Gilija“ toks gylis per mažas.

Realiai Drevernoje be rizikos gali plaukioti plokščiadugniai iki 20 keleivių plukdantys laiveliai. Dauguma tokių ir stovi šioje prieplaukoje.

Jau pernai diskusijose buvo iškelta siūlymas, kad Drevernos laivybos kanalas turėtų būti pagilintas iki 1,5 metro, o kad Kuršių marių bangos jo neužneštų – prie Drevernos upės žiočių įrengtas nedidelis molas. Tačiau tie darbai nebuvo atlikti.

Kanalą ketina valyti

Šiemet Klaipėdos rajono savivaldybė vėl paskelbė vandens kelio nuo Drevernos iki Juodkrantės eksploatavimo konkursą. Pagrindinė sąlyga – per navigacijos sezoną, kuris trunka 154 paras nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d., išlaikyti 1,2 metrų gylį 25 metrų pločio Drevernos laivybos kanale. Išlaikyti tą gylį daugelyje vietų nėra sudėtinga. Natūralus gylis Kuršių mariose, kur praeina Drevernos uosto laivybos kanalas, yra 1,5-2,5 metrai, o arčiau Kuršių nerijos – net iki 4 metrų. Pavojingiausia vieta yra prie Drevernos upės žiočių.

Drevernos laivybos kanalą eksploatuosianti bendrovė turės statyti ir 13 nuolat šviečiančių navigacinių ženklų. Keliama sąlyga, kad kanalo gylis būtų matuojamas ne rečiau kaip kartą per savaitę. O reikalui esant laivybos kanalas būtų valomas. Tam reikalinga specializuota technika.

Pernai Drevernos laivybos kanalą eksploatavo Klaipėdos rajone esanti transporto paslaugų bendrovė „GT Transport“.