Rusijos ir ES spaudimas

Oficialiai kanalą planuojama atidaryti rugsėjo 17 d. Tai didžiulis pačios Lenkijos sugalvotas projektas, kuris turėjo daugiau priešininkų nei bet kuris kitas statinys šioje šalyje.

Netgi Lenkijos jūrų uostų, kaip Gdanskas, Gdynė ar Svinouiscis, išorinių uostų plėtra nesulaukė tiek prieštaravimų, kaip kanalo perkasimas per Vyslos (lietuviškai Aistmarių) neriją.

Didžiulį burbulą dėl kanalo kasimo prieš 3–4 metus, kai dar buvo ruošiami projektiniai dokumentai, išpūtė Rusija. Ji turėjo didelį interesą, kad Lenkija nekastų kanalo, bet naudotųsi Kaliningrado srityje prie Baltijsko esančiu Rusijos įplaukos kanalu.

Už tai Lenkija mokėdavo Rusijai nemenkus pinigus. Plaukimas į Aistmares per Rusiją Lenkijai kėlė didelių nepatogumų, nes laivai būdavo tikrinami, atlikdavo muitinės formalumus, kartais būdavo sulaikomi ilgesniam laikui, nes Rusija yra neprognozuojama šalis.

Tam, kad būtų "prigesintas" Rusijos spaudimas, ES nurodymu 2018 m. netgi buvo atliktas tyrimas, ar projektas nesukels grėsmės Vyslos nerijai.

Vartai: kanalo įplauka nuo Aistmarių pusės. "Portalmorski.pl" nuotr.

Galimybės apleistam regionui

Lenkijos infrastruktūros ministras Marekas Grobarczykas paskelbė, kad vandens kelio atvėrimas į Lenkijos Elbingo, Fromborko, Tolkmicko, Branevo, Nadbrzeze ir kitus Vyslos marių uostus yra didžiulis pasiekimas.

Jau dabar Lenkija už ES lėšas pertvarko Vyslos marių uostų infrastruktūrą, gilinamas maždaug 25 km ilgio laivybos kanalas per Vyslą, Elbingo upę iki Elbingo uosto.

Baigus gilinti kanalą per Elbingo upę, iki Elbingo miesto galės plaukti iki 180 m ilgio ir iki 20 m pločio laivai su 4,5 m grimzle.

"Apleista ir užmiršta Vyslos marių pakrantė įgis naujų plėtros galimybių, pradės vystytis sudėtingo regiono verslas", – kalbėjo M.Grobarczykas. Lenkijos Vyslos regionas yra prie pat Rusijos Kaliningrado srities sienos. Pablogėję Vakarų Europos šalių, įskaitant ir Lenkiją, santykiai su Rusija turi įtakos ir Vyslos regionui.

Baigus gilinti kanalą per Elbingo upę, iki Elbingo miesto galės plaukti iki 180 m ilgio ir iki 20 m pločio laivai su 4,5 m grimzle. Tai gali būti upių ir jūrų laivai, kurie gabens krovinius.

Taip Lenkija planuoja įsirengti dar vieną, nors ir nedidelį uostą Elbinge. Jis yra palyginti nemažas Lenkijos ekonominis centras.

Statinys: taip atrodo kanalo per Vyslos neriją infrastruktūra. "Portalmorski.pl" nuotr.

Kaina stipriai išaugo

Kanalas per Vyslos neriją, kuris sujungė Baltijos jūrą su Aistmarėmis, pradėtas statyti 2019 m. vasarį, kai buvo iškirsta dalis nerijos miško. 2020 m. prasidėjo kanalo perkasimas, molų formavimas tiek Baltijos jūroje, tiek Aistmarėse.

Per trejus metus per Vyslos marias įrengtas 2,5 km ilgio kanalas su šliuzais, pasukamais tiltais, automobilių aikštelėmis, laivų stovėjimo uostais.

Pagal pradinę skelbtą Lenkijos jūrų ir vidaus vandenų departamento kainą, įrengti laivybos kanalui per Vyslos neriją buvo numatyta 880 mln. zlotų (apie 187 mln. eurų). Vėliau pranešta, kad dėl augančių statybinių medžiagų, papildomų sąnaudų kaina išaugo iki 2 mlrd. zlotų (maždaug 425 mln. eurų). Į šią kainą įskaičiuotas ir laivybos kanalo gilinimas iki Elbingo miesto.

Kanalui per Vyslos neriją tikėtasi gauti ES paramą, tačiau dėl sukelto ažiotažo ji nebuvo suteikta. Todėl visi darbai atlikti už Lenkijos valstybės biudžeto lėšas.

Kanalą įrengė Jungtinės Karalystės kompanijos NDI ir Belgijos kompanijos "Besix" konsorciumas.