Rytinės Baltijos jūros regione fiksuojamos keistos tendencijos. Nors dėl Rusijos embargo krovinių turėjo mažėti, dalis uostų netgi pasiekė naujų krovos rekordų.

Didžiausias šuolis Klaipėdoje

Regione tarp rekordus skinančių uostų pirmiausia išsiskyrė Klaipėda. Per spalį krovusi 3 mln. 652 tūkst. tonų krovinių, ji net 24 proc. pagerino praėjusių metų spalio rezultatus. Tai didžiausias krovos šuolis tarp visų regiono uostų.

Toks geras spalis lėmė, kad ir bendri 2014 metų Klaipėdos uosto krovos rezultatai šoktelėjo. Jei šiemet po 9 mėnesių krova buvo 5,2 proc. didesnė nei pernai, tai po 10 mėnesių ji šoktelėjo daugiau nei dviem punktais – iki 7,3 proc. Iš viso krauta 30,1 mln. tonų krovinių.

Pralenkti Rygos uosto nepavyko ir šiemet jau nebepavyks. Šio uosto krova šiemet po 10 mėnesių siekė 33,57 mln. tonų. Ji net 14 proc. didesnė nei pernai.

Skirtingai nei Klaipėdoje, Rygos uoste krova ūgtelėjo nežymiai. Jei po 9 mėnesių ji buvo 13,8 proc. didesnė nei pernai, tai po 10 mėnesių augimas vos 0,2 proc. – iki 14 proc.

Kitų rytinės Baltijos regiono uostų šių metų krova yra neigiama. Talino uostas per 10 mėnesių krovė 23,5 mln. tonų. Tai 0,7 proc. mažiau nei pernai. Ventspilio uosto krova per 10 mėnesių siekė 22,4 mln. tonų. Ji net 7,4 proc. mažesnė nei pernai.

Nepaisant to, kad tarp rytinės Baltijos jūros šalių ryškiai pirmauja Rygos ir Klaipėdos uostai, Rusijos žiniasklaidoje didžiausiu rytinės Baltijos šalių uostu vis tiek įvardinamas Talinas. Iš tiesų Talino uostas regione daugiausiai dar krovė gal tik 2004 metais – panašiai tiek, kiek dabar Klaipėda. Tuomet tarpusavyje dėl to, kas daugiau kraus, neoficialiai lenktyniavo Talinas ir Ventspilis. Klaipėda būdavo dažniau trečioje vietoje lenkdama Rygą. Dabar viskas tarsi apsivertė.

Embargo pojūtis minimalus

Pagal šių metų spalio krovos rezultatus negalima būtų teigti, kad kuris nors iš rytinės Baltijos uostų nukentėjo dėl Rusijoje įvesto maisto produktų embargo.

Klaipėdos uoste rekordinis spalio krovos rezultatas, Rygoje jis šiek tiek geresnis nei pernai. Netgi Ventspilio uoste spalį krova buvo 11 proc. didesnė nei pernai. Tik Taline ji mažesnė.

Bet detaliau paanalizavus atskirų uostų krovinius, Rusijos embargą maisto produktams galima pastebėti. Klaipėdos uoste šiemet per 10 mėnesių net 27,3 proc. mažiau krauta šaldytų produktų, ryškiai – beveik 5 proc. mažiau krauta ir jūrų keltais gabenamų krovinių.

Jei šaldyti produktai yra tiesioginis Rusijos embargo rezultatas, tai jūrų keltais gabenamų krovinių kritimas gali būti siejamas ir su regione didėjančia konkurencija. Nemažą dalį jūrų keltų krovinių nuo Klaipėdos perėmė Ventspilio uostas, šiek tiek Liepojos uostas. Jūrų keltais gabenamų krovinių kiekis beveik nepakitęs išliko Rygoje ir šiek tiek augo Talino uoste.

Rusijos embargo nesijaučia ir paanalizavus pačios Rusijos uostų krovą. Rusijos Baltijos jūros baseino uostų krova šiemet per 10 mėnesių siekė 188 mln. tonų. Beveik visuose uostuose, išskyrus Primorsko, kur kraunama nafta ir jos produktai, ji buvo didesnė. Ust Luga krovė 63 mln. t (+21,2 proc.), Sankt Peterburgas – 51 mln. t (+6,5 proc.), Primorskas – 46 mln. t (-14,3 proc.), Vysockas – 15 mln. t (+10,4 proc.), Kaliningradas – 12 mln. t (+2,5 proc.).

Grūdai liko Klaipėdai

Palyginti su kitais regiono uostais galima įžvelgti didelius Klaipėdos uosto universalumo pliusus. Uostas pritaikytas krauti įvairius krovinius. Ir jei šiemet mažėjo jūrų keltais gabenamų krovinių ir naftos produktų, tai bendrą uosto veiklą „tempė“ didžiausias regione trąšų, konteinerių, grūdų procentinis augimas.

Ryškų Ventspilio uosto krovos kritimą lėmė kaip tik didelė šio uosto priklausomybė nuo vieno krovinio rūšies – naftos produktų. Mažiau Ventspilyje krauta ir grūdų. Tai gali reikšti, kad Klaipėdos uoste padidinus grūdų krovos pajėgumus (grūdus uoste krauna net penkios kompanijos) lietuviški grūdai nebeiškeliauja į Latvijos uostus.

Talinas, kaip ir Ventspilis, labai priklauso nuo rusiškos naftos ir jos produktų. Nafta ir jos produktai Talino uoste sudaro per 65 proc. Taline apie 13 proc. sudaro jūrų keltais gabenami kroviniai, apie 12 proc. – įvairūs kroviniai, apie 10 proc. – konteineriai.

Rygos uostas yra universalesnis, bet taip pat smarkiai priklausomas nuo Rusijos krovinių. Apie 35 proc. Rygos uosto krovinių sudaro rusiškos anglys, per 25 proc. – naftos produktai, apie 10 proc. – konteineriai. Skirtingai nei kituose regiono uostuose, naftos produktų krova šiemet Rygoje yra net 36 proc. didesnė nei pernai.

Rygoje beveik 7 proc. daugiau krauta ir akmens anglių. Jau ne pirmą kartą stebima tendencija: kai Rusijoje pablogėja ekonominė padėtis, pradedama daugiau eksportuoti žaliavų. Jei naftos ir jos produktų kainos pasaulinėje rinkoje Rusijai nėra palankios, tai anglys perkamos brangiai. Todėl bendras Rusijos anglių eksportas 2014 metais yra net 12 proc. didesnis nei pernai. Iš viso Rusija 2014 metais eksportavo per 120 mln. tonų anglių. Per Rygos uostą kraunamas apie dešimtadalis Rusijos anglių – 12,3 mln. tonų.

Teoriškai neskaičiuojant Rusijos anglių, Rygos uosto krovos rezultatai būtų kuklesni nei Taline ir Ventspilyje. Bet taip mechaniškai neskaičiuoti negalima. Nelikus vieno krovinio uostai įnirtingai kabinasi už kito. Pavyzdys gali būti Klaipėdos uostas. Jis prieš 15 metų neteko rusiškų metalų. Jie sudarė daugiau nei trečdalį uosto krovos. Per tą laiką sugebėta ne tik kompensuoti tą netektį, bet ir pritraukti naujų krovinių.