Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjo Juozo Šimkaus teigimu, kol kas ilgalaikės prognozės rodo, kad ne tik sausis, bet ir vasaris gali būti šiltesnis, nei įprasta.

"Potvynio bangą žemupyje dažniausiai sukelia arba didelis kritulių kiekis, pavyzdžiui, sniego tirpsmas, lietus, arba jis kyla dėl ledų sukaustytų marių ir Nemuno žiočių. Neturintis, kur nutekėti, vanduo tokiais atvejais ima plūsti į pievas. Tuomet ir apsemiamas Rusnės kelias. Šiais metais tokių reiškinių kol kas nematyti", – tikino specialistas.

J. Šimkus pastebi, kad ilgalaikės vasario prognozės kol kas žada šiltesnius orus, todėl tikėtina, jog marios nespės užšalti.

O mums – dzin. Dabar jau niekas nebaisu. Sėkmingai važinėjame estakada ir nesijaudiname dėl potvynio.

"Neaišku, kiek to sniego galėtų būti, jei jo bus. Gal viskas ištirps per parą, kaip jau yra buvę. Tačiau šiuo metu Vakarų Lietuvoje upės tvino dėl ilgokai besitęsiančio lietaus. Dviem metrais buvo pakilusi Akmena ties Kretinga. Kilo Bartuva, taip pat Minija ties Priekule. Tačiau Akmena ties Kretinga ima slūgti. Vadinasi, netrukus kris ir Minijos vandens lygis", – kalbėjo pašnekovas.

Jei vasaris nepažers staigmenų, tikėtina, Nemuno žemupyje šią žiemą vanduo tik nežymiai pakils.

"Šiuo metu Vakarų Lietuvoje vyksta poplūdis. Tačiau pats terminas dažniausiai naudojamas vasaros reiškiniams, tad gal tikslu būtų sakyti, jog tai žiemos poplūdis. Artimiausiu metu didelių kritulių kiekių nežadama, tad vanduo slūgs", – patikslino J. Šimkus.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė sakė, kad rusniškiams potvynis dabar nebaisus.

"O mums – dzin. Dabar jau niekas nebaisu. Sėkmingai važinėjame estakada ir nesijaudiname dėl potvynio", – juokavo D. Drobnienė.

Rusnės estakados statyba dar nėra visiškai užbaigta. Vėlyvą rudenį rangovai spėjo pakloti vieną asfalto sluoksnį, o į statybvietę sugrįš balandį.

"Dar turi būti pakloti kiti du sluoksniai, įrengtas dviračių takas, poilsio aikštelės dviratininkams ir autobusų stotelės", – tikino seniūnė.