Rusų kalba buvo populiari

Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos direktorė Janina Grigienė teigė, kad moksleiviai šiuo metu dažniau renkasi vokiečių negu rusų kalbą.

„Man atrodo, kad antrą užsienio kalbą labiau renkasi tėvai negu moksleiviai, bent taip buvo praeityje. Labai populiari buvo rusų kalba, nes tėvai galvodavo, kad jos gali prireikti. Susiklosčius situacijai, kuri yra dabar, nori pereiti prie Europos kalbų. Labai moksleiviai norėtų mokytis ispanų arba prancūzų. Mes ieškojome specialistų pusę metų, bet nepavyko surasti. Šiuo metu siūlome antrą – vokiečių kalbą. Kitos kalbos pasiūlyti nebegalime, nes nebeturime mokytojų“, – sakė J. Grigienė.

Geriausi rezultatai – anglų kalbos

Tuos, kurie pradėjo mokytis rusų kalbos šeštoje klasėje, juos mokyti atvyksta mokytojas iš kitos mokyklos.

„Problema yra ta, kad nerengiami užsienio kalbų specialistai. O su rusų kalbos specialistais jau truputėlį sudėtinga, dalis persikvalifikuoja į informatiką, matematiką, kadangi trūksta mokytojų. Pavyzdžiui, mūsų rusų kalbos mokytoja išėjo į užtarnautą poilsį. Tad yra nežinomybė. Tas antrasis užsienio kalbos pasirinkimas šiuo metu yra ribotas ir problemiškas. O dėl pirmosios užsienio kalbos – anglų – jokių problemų. Yra daugybės specialistų įdirbis, be to, mokomasi nuo pradinių klasių, tad anglų kalbos egzaminai kuo puikiausiai išlaikomi“, – tikino Prano Mašioto progimnazijos direktorė.

Problema yra ta, kad nerengiami užsienio kalbų specialistai.

Karas irgi darė įtaką

Baltijos gimnazijos direktorė Jurgita Račkauskienė pasakojo, kad atėję į gimnaziją, devintoje klasėje moksleiviai renkasi vokiečių, prancūzų ir vis rečiau – rusų kalbą.

„Pas mus yra pagrindinės – anglų, vokiečių, prancūzų. Anglų visi mokosi, vokiečių daugiau pasirinkę, prancūzų – mažiausiai, o rusų tęstinumas yra nuo tada, kai pradėjo mokytis šeštoje klasėje. Dar iki dešimtos klasės didžioji dauguma mokosi. Tačiau šiemet pastebėjome tendenciją, kad daugėja moksleivių, kurie toliau nebenori mokytis rusų kalbos, tad jie renkasi vokiečių arba prancūzų. Tačiau tai nėra masinis reiškinys“, – kalbėjo J. Račkauskienė.

Pasak jos, yra pavienių moksleivių, kurie pageidauja mokytis rusų kalbos ir trečioje gimnazijos klasėje, tačiau yra ir tokių, kurie net atėję iš rusakalbių mokyklų į pirmą arba antrą gimnazijos klasę rusų kalbos atsisako.

Tam įtakos galėjo turėti ir susiklosčiusi geopolitinė padėtis dėl karo Ukrainoje.

„Nereikėtų manyti, kad karas įtakos neturėjo. Manau, kad turėjo. Tai yra bendras visuomenės matymas. Tikriausiai reikėtų būti naiviam, kad tai neigtum“, – pastebėjo J. Račkauskienė.

Pasirinkimai – riboti

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Vida Bubliauskienė pasakojo, kad kalbų įvairovė – skatinama, tačiau pasirinkimų – išties nedaug.

„Iš tėvų vis daugiau pageidavimų iš užsienio kalbų nebesirinkti rusų. Taip pat pasiūla maža dėl to, kad nėra specialistų. Labai norėtų mokytis, pavyzdžiui, ispanų kalbos. Mieste, mano žiniomis, yra pora pedagogų, kurie galėtų mokyti šios kalbos. Norėtų ir prancūzų, pas mus šių pedagogų yra nedaug. Tad kalbų įvairovė skatinama, toleruojama, bet nėra specialistų – čia pagrindinė problema. Klaipėdoje vokiečių kalbą daugiau renkasi, prancūzų irgi populiarėja“, – tvirtino V. Bubliauskienė.