Gyventojų užsispyrimą ir nenorą imtis skilinėjančių sienų remonto vainikavo netikėta griūtis. Kaltų dėl vakar nuvirtusios namo dalies dabar ieškantys daugiabučio namo gyventojai nenori pripažinti, kad yranti siena – jų visų, o ne vienos pirmajame aukšte gyvenančios šeimos rūpestis.

Pažadino siaubingas garsas

Vakar 5 valandą 10 minučių Debreceno 74 name gyvenantys sutuoktiniai Vasilijus ir Larisa Jermolajevai pabudo nuo baisaus trenksmo – nugriuvo namo sienos raudonų plytų apdailos dalis.
Dabar gyventojų butą nuo lauko skiria tik plona siena, sumūryta iš vienos eilės silikatinių plytų.

"Iškart supratome, kas atsitiko. Iš išgąsčio man pašoko kraujospūdis, pradėjo skaudėti galvą. Nors praėjo nemažai valandų, iki šiol dreba rankos, kelis kartus gėriau vaistus", – savo įspūdžius dienraščiui pasakojo L.Jermolajeva.

Avarinės tarnybos darbuotojai įvykio vietą apžiūrėjo dar neprašvitus, pasišviesdami žibintuvėliais.
Apie tai, kad apdaila eižėja, namo gyventojai pranešė dar 2010 metais. Raudonų plytų mūras skilo, o tarpas tarp namo sienos ir apdailos vis didėjo.

Šią vasarą Jermolajevai per tarpą tarp raudonų ir baltų plytų jau galėdavo matyti gatvę. Buvo akivaizdu, kad vieną dieną raudonosios plytos nubyrės, ir baiminosi, ar bute neatsivers naujas "langas".

Rugsėjį padėties fiksuoti atėjo ekspertai.

Būtent tos dienos ankstyvą rytą, kai turėjo būti gauta ekspertų išvada, įvyko griūtis, ir pirmasis namo aukštas apsinuogino nusimesdamas atkerusių raudonų plytų sluoksnį.

"Aš to laukiau. Pats esu statęs namus. Žinau, kaip visa tai daroma. Dabar gyvename su vienos plytos storio siena, o ir ta kiaura. Dar tada, kai prieš 20 metų įsikėlėme į šį butą, toje vietoje tapetų negalėjome priklijuoti, per plyšius traukė toks skersvėjis, kad jokie klijai nelaikė. Turėjome visą sieną apkalti gipso kartono plokštėmis. Prie tos sienos lovos statyti neįmanoma, labai šalta", – aiškino V.Jermolajevas.

Kaimynai nesutarė dėl sienos

Svarstydamas apie nelaimės priežastis vyras kalbėjo, kad namas galėjo judėti, nes prieš 40 metų buvo pastatytas vietoje, kur yra šaltinių.

Nors daugelis namo gyventojų ne vienerius metus stebėjo eižėjančią mūro apdailą, rūpestį dėl to permesdavo pirmojo aukšto kaimynams Jermolajevams. Šie stebėjosi kaimynų noru sienos remonto rūpesčius užmesti vienai šeimai.

"Nuolat girdėdavome priekaištus, neva mūsų siena griūna. Sunku jiems paaiškinti, kad tai – bendras turtas. Teko ne kartą juokauti. Sakydavau, kad jiems iš aštunto ar devinto aukšto bus žemiau kristi, nei mums iš pirmo. Manau, tai tikrai ne vien mūsų šeimos problema, tai viso namo bėda", – aiškino V.Jermolajevas.
Jermolajevai spėja, ar galėjo atšokusios raudonų plytų apdailos griūties pagreitinti kaimynų remontas. Sutuoktiniai tikino, kad darbininkai taip daužė ir drebino sienas, jog netekę kantrybės jie bandė su šiais aiškintis. O kai prašymas nebuvo išgirstas, V.Jermolajevas tiesiog ištraukė elektrą tiekiantį laidą ir vėliau už tai buvo nubaustas 50 litų bauda.

Įspėjimams liko abejingi

Bendrovės "Mano būstas" atstovas spaudai Paulius Ugianskis paaiškino, kad po pirmojo gyventojų kreipimosi siūlyta atlikti namo mūro apdailos tvarkymo darbus, tačiau kaimynai atsisakė. Kaip žinia, tokiu atveju reikalingas daugumos gyventojų sutikimas.

"Dar prieš pusantrų metų siūlėme pritarti sienų apdailos tvarkymo darbams. Tąkart gyventojai su mūsų pasiūlymu nesutiko. Vėliau šiuo klausimu organizavome balsavimą raštu, tačiau ir vėl nesulaukėme gyventojų pritarimo pradėti remonto darbus. Šiais metais dar kartą pakartojome balsavimą, bet butų savininkai ir vėl liko abejingi mūsų perspėjimams. Pastebėję namo konstruktyvo gedimus, nedelsiant užsakėme techninę sienos ekspertizę. Kad neįvyktų nelaimė, aptvėrėme namo sieną apsaugine juosta ir metaline tvorele", – teigė P.Ugianskis.

Gyventojams ne kartą siūlyta kompleksiškai renovuoti namą, – būtų galima gauti valstybės paramą, ir tai mažiau kainuotų nei kapitalinis sienų remontas, už kurį turėtų mokėti tik name gyvenantys žmonės.

Tačiau vienu šūviu nušauti du zuikius nepavyko. Bendrovės atstovas tikino, kad renovuoti visą namą ir sumažinti šildymo sąskaitas bei pagražinti pastatą pagyvenę žmonės nenori.
Tą patį minėjo ir aštuntajame aukšte gyvenantis pensininkas. Jis tikino žiemą tapęs našliu ir netikintis, kad renovacija bus atlikta sąžiningai ir pagerins jo gyvenimą. Piktai nuomonę reiškęs vyras buvo kategoriškai nusistatęs neišleisti nė lito už bet kokius darbus.

Kalti praeities statytojai

Jeigu daugiabučio namo gyventojai nepritars renovacijai, bus tvarkoma tik mūro apdaila. Šie darbai gali užtrukti apie mėnesį.

Namą administruojančios bendrovės atstovas patikino, jog už remontą bei ekspertų darbą mokės visi namo gyventojai, nes tai yra jų bendras turtas.
"Matyt, kaltų dėl to, kas įvyko, reikėtų ieškoti praeityje. Galime tik įtarti, kad statybose buvo naudojamos netinkamo tūrio plytos, kurios dėl specifinio pajūrio klimato drėksta, žiemą sušąla, o atšilus orams ima trupėti. Šio įvykio tikrai buvo galima išvengti, jei gyventojai būtų laiku pritarę mūro apdailos remontui", – tikino P.Ugianskis.

Kol delsė, kaina augo

Savivaldybės Statinių priežiūros poskyrio vedėja Galina Čichun pasakojo, kad rugsėjį poskyrio specialistė dalyvavo apžiūrint namą ir surašė aktą. Tada ir apsispręsta aptverti pastato galą, kur galėjo nugriūti pavojingai atkiorusi mūro apdailos dalis.

"Akivaizdu, kad ir likusi dalis yra įskilusi. Todėl ir buvo užsakyta ekspertizė. Ji kainavo bene 15 tūkst. litų. Kiek gali kainuoti darbai, dabar sunku pasakyti", – kalbėjo valdininkė.

Pasak G.Čichun, visiškai analogiška situacija buvo ir Birutės gatvės 21 name. Raudonų plytų apdaila po pirmojo aukšto langais pradėjo byrėti dar 2008 metais, kai namą administravo namų valdų bendrovė. Ši paruošė projektą, kurio kaina sukėlė gyventojų abejones.

Tada gyventojai įkūrė gyvenamųjų namų savininkų bendriją ir susiruošė tvarkyti namą. Tačiau formalumai užtruko. Tad kai šiemet prasidėjo namo renovacija, teko nuardyti raudonų plytų apdailą.Tuomet ir paaiškėjo, kokia apgailėtina yra namo padėtis. Per visą pastato perimetrą iki antrojo aukšto prireikė tvirtinti mūrą, buvo atlikti dideli darbai.

Panašių namų daug

"Debreceno 74-ojo namo gyventojai nesupranta, kokią žalą patys sau daro. Juk iš kito galo apdaila taip pat skeldėja. Renovuojant būtų stiprinamas mūras, o ne tik užtaisoma vieta, kur nubyrėjo apdaila. Kam mokėti už tuos pačius darbus dukart? Labai sunku išaiškinti, kokia yra grėsmė ir ką geriau daryti, nes žmonės neateina į susirinkimus. Paprasta šaukti, jog nenori daug mokėti, bet be to neapsieis. Juk konkursai rengiami, kad laimėtų pasiūliusieji mažiausią kainą", – teigė G.Čichun. – Mane stebina žmonių pozicija. Jie nori užlopyti šitą skylę, o kad kitoje namo pusėje gali atsitikti tas pats, jie negalvoja, tik piktai kalba, kad nenori renovacijos. Kita vertus, suprantu, kad iš pensijos išgyventi nelengva."

Šiuo metu vykdomas uostamiesčio gyvenamųjų pastatų tikrinimas. Po poros savaičių turėtų būti žinoma, kiek namų būtina atnaujinti.

Jau dabar aišku, jog aštuonis namus modernizuoti būtina, tačiau akivaizdu, kad šis skaičius didės. Statinių priežiūros poskyrio vedėja pasakojo, kad Alksnynės rajone byra ne vieno raudonų plytų namo sienos.

Nors savivaldybės specialistai rekomenduos atlikti tokius gelbėjimo darbus, be gyventojų pritarimo tai daryti nebus įmanoma.