Dalis klaipėdiečių nesupranta, kodėl turi mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, nors jose nėra radiatorių. Specialistai pabrėžia, kad laiptinės yra šildomos ir be šių įrenginių. Šiluma į bendro naudojimo patalpas iš butų patenka ir per sienas.

Atsirado nauja eilutė

Dalies klaipėdiečių sąskaitose už šildymą atsirado nauja eilutė „Bendro naudojimo patalpų šildymas“. Jų sulaukė apie 40 iš 1,5 tūkst. daugiabučių namų gyventojų.

Aiškinama, kad sąskaitose bendro naudojimo patalpų šildymas išskiriamas pastatams, kuriuose yra butų ar kitų patalpų, atjungtų nuo namo centrinio šildymo sistemos ir šildomų kitokiu būdu.

Pabrėžiama, kad tai nėra naujas mokestis. Anksčiau gyventojai už bendro naudojimo patalpų šildymą atsiskaitydavo mokėdami už patalpų šildymą.

Iki šiol tokia eilutė būdavo tik butų, kurie yra atsijungę nuo centrinio šildymo, sąskaitose. Kiek reikia mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą visiems gyventojams, nurodyta atsižvelgus į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išaiškinimą.

Siekiama, kad gyventojams būtų daugiau aiškumo.

Laiptinė – visų rūpestis

Dalis gyventojų nesupranta, kodėl turi mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą. Klaipėdiečiai pastebėjo, kad jų daugiabučių namų laiptinėse net nėra radiatorių.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Loreta Kimutytė aiškino, jog nesvarbu, ar bendro naudojimo patalpose yra įrenginiai, ar pastarųjų nėra, jos yra šildomos.

„Lauke yra 20 laipsnių šalčio, tačiau įėjus į laiptinę vyrauja teigiama temperatūra. Šiluma į bendro naudojimo patalpas patenka iš butų per sienas. Jos šyla ir nuo šildymo sistemos. Bet kuriuo atveju dalis energijos yra panaudojama laiptinių ar kitų bendro naudojimo patalpų šildymui“, – teigė vedėja.

Už bendro naudojimo patalpų šildymą turi mokėti ir tie vartotojai, kurių butai yra atjungti nuo centrinio šildymo. Pasak L.Kimutytės, tokie asmenys vis tiek naudojasi laiptine ar kitomis bendro naudojimo patalpomis ir turi mokėti už jų šildymą, priežiūrą.

„Negali savęs izoliuoti, nors tavo patalpos ar butas yra atjungti nuo centralizuoto šildymo ir šildomi kitu būdu“, – pabrėžė vedėja.

Už bendro naudojimo patalpų šildymą moka visų daugiabučių namų gyventojai, nors jų sąskaitose eilutė ir nėra išskirta.

Pradeda pelyti sienos

Specialistai yra ne kartą pabrėžę, jog būtina šildyti bendro naudojimo patalpas: laiptines, rūsius, koridorius. To nedaryti apsisprendę vartotojai gali pakenkti savo būstui.

Nešildant laiptinių ar koridorių, tarp jų ir butų susidaro didelis temperatūrų skirtumas. Todėl kaupiasi drėgmė ir gali pradėti pelyti, skilinėti sienos, trupėti dažai. Nešildant laiptinių, daugiau šilumos sunaudojama ir buto šildymui.

Bendro naudojimo patalpų šildymo nėra atsisakoma ir naujos statybos daugiabučiuose namuose.

Dragūnų gyvenamąjį kvartalą administruojančios įmonės „Adminta“ vadovas Aleksejus Jegorovas pasakojo, kad čia esančių pastatų laiptinių pirmuosiuose aukštuose yra įrengti radiatoriai.

„Šalčiausia vieta name yra prie laukinių durų. Tad žiemą įjungiame pirmame aukšte įrengtus radiatorius“, – pabrėžė vadovas.

Pasak jo, laiptinės taip pat šyla ir nuo šildymo sistemos vamzdžių.

Įtraukiami šilumos nuostoliai

Dragūnų kvartalo gyventojų sąskaitose už šildymą taip pat išskiriama eilutė „Bendro naudojimo patalpų šildymas“. A.Jegorovas pabrėžė, kad į ją patenka ne tik energija, kurią sunaudoja laiptinėje įrengti radiatoriai, bet ir visi namo šilumos nuostoliai.

„Dragūnų kvartale kiekvienas butas turi savo šilumos apskaitą. Prie bendro naudojimo patalpų šildymo vartotojams išdalijamas šilumos skirtumas tarp įvadinio skaitiklio ir gyventojų deklaruotų rodmenų“, – komentavo vadovas.

Pasak A.Jegorovo, skirtumas susidaro ne tik dėl laiptinės šildymo, bet ir neteisingo gyventojų duomenų deklaravimo.

„Įvadinio skaitiklio duomenys yra nurašomi kiekvieno mėnesio 25 dieną ir perduodami bendrovei „Klaipėdos energija“. Gyventojai sąskaitas už šildymą gauna apie mėnesio 15 dieną. Mokant mokesčius, vyresnio amžiaus žmonės yra labai drausmingi. Jie gauna sąskaitą, užrašo buto skaitiklio rodmenis ir apmoka sąskaitą. Tokiu atveju bute esančio skaitiklio duomenys yra užfiksuojami kur kas anksčiau nei įvadinio. Susidaro skirtumas“, – komentavo vadovas.

Pasak jo, siekiant išvengti šios problemos, namuose net buvo iškabinti skelbimai, prašantys gyventojų duomenis deklaruoti 23–25 dienomis, kad jie būtų kuo tikslesni.

A.Jegorovas teigė, kad pasitaiko atvejų, kai gyventojai pamiršta pateikti bute esančio šilumos skaitiklio duomenis. Tai ir turi įtakos skirtumui, kuris susidaro tarp vartotojų pateiktų ir įvadinio skaitiklio duomenų.

„Galima laiptinėje išvis išjungti radiatorius, tačiau eilutė „Bendrasis patalpų šildymas“ išliks“, – pabrėžė vadovas.

Taupantieji kenkia kaimynams

Dalis žmonių įsigyja modernius butus, bet juose negyvena. Norėdami sutaupyti, jie radiatorių šilumos tiekimo sklendę prisuka iki minimalios padalos ir daugiau nesišildo.

Specialistai pabrėžia, kad tokia praktika ydinga.

Gavę sąskaitas tokie vartotojai pamato, kad jų taupymas nuėjo perniek, nes tenka daug mokėti už bendrų patalpų šildymą.

Tačiau, anot specialistų, pasipiktinti gali ir minimaliai besišildančio asmens kaimynai. Jiems tenka sunaudoti daugiau šilumos, kad jų bute būtų bent 18 laipsnių šilumos.

Taip pat pabrėžiama, kad nešildomo buto radiatoriai nuo užšalimo apsaugomi iš kaimynų ir bendrų patalpų ateinančia šiluma. Ši iš šiltai gyvenančio kaimyno buto per sienas keliauja ten, kur vėsiau.

Tai įrodė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto šilumos specialistų atliktas tyrimas. Jų skaičiavimu, normaliai būstą besišildantis gyventojas šilumos suvartoja tik 30 proc. daugiau nei butas, kurio šilumos apskaitos prietaisai rodo „nulinį“ suvartojimą.