Nukenčia jauni vyrai

Klubo sąnario skausmas ramybės būsenoje arba naktį – tuo besiskundžiantis pacientas dažniausiai lieka nieko nepešęs. Net atlikus rentgeno tyrimą, pokyčiai sąnaryje lieka nepastebėti. Pas gydytojus toks pacientas sugrįžta vėliau, kai sąnarys jau būna gerokai paveiktas aseptinės nekrozės.

Šlaunikaulio galvos aseptinės nekrozės – tai toks susirgimas, kai dėl neaiškių priežasčių sutrinka šlaunikaulio galvos kraujotaka bei mityba ir įvyksta audinių nekrozė.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atlikta pirmoji moderni operacija pacientui dėl šlaunikaulio galvos aseptinės nekrozės ankstyvoje stadijoje, kai šlaunikaulio galva dar išlaiko savo kontūrus.

Įprastai šlaunikaulio galva būna ovali, padengta kremzle. Negydant aseptinės nekrozės, atsiranda įlūžių ir smegduobės principu ji subliūkšta, pakinta kontūrai ir vietoj ovalios formos šlaunikaulio galva tampa raukšlėta bei primena raugintą obuolį ar agurką.

Prilygsta infarktui

Kaip paaiškino Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Valdas Mačiulis, atlikęs pirmą tokio pobūdžio operaciją, pagal įvykusius pokyčius šlaunikaulio galvoje aseptinė nekrozė panaši į miokardo infarktą ar insultą, kai dalis audinių numiršta bei surandėja.

Poveikis: A.V.Mačiulis paaiškino, kad pagal įvykusius pokyčius šlaunikaulio galvoje aseptinė nekrozė panaši į miokardo infarktą ar insultą. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Vietoje normalaus spongiozinio kaulo židinio vietoje atsiranda nevisavertis jungiamasis audinys, kuris neatlaiko apkrovų ir šlaunikaulio galvos sąnarinis paviršius įlūžta. Šlaunikaulio galva deformuojasi, sutrinka sąnario paslankumas ir judesiai.

Dažniausiai šlaunikaulio galvos aseptine nekroze serga jauni, darbingo amžiaus vyrai – nuo 25 iki 40 metų.

Amerikiečiai paskaičiavo, kad šis susirgimas per metus nustatomas 20–30 tūkst. šalies gyventojų. Neaišku, kiek tokių atvejų nustatoma Lietuvoje – tokia statistika nerenkama.

Dažniausiai šlaunikaulio galvos aseptine nekroze serga jauni, darbingo amžiaus vyrai – nuo 25 iki 40 metų.

Manoma, kad mūsų šalyje sergančiųjų šia liga taip pat yra nemažai, tačiau pradinėse stadijose žmonės nesikreipia. Pacientai į gydytojus kreipiasi pavėluotai, kai šlaunikaulio galva jau būna subliūškusi. Tuomet vienintelė išeitis – sąnario endoprotezavimas (pakeitimas dirbtiniu).

Nėra lengva diagnozuoti

"Ankstyvosiose aseptinės nekrozės stadijose žmogus gali nejausti jokių simptomų. Pokyčiai nepastebimi net rentgeno nuotraukoje. Pakitimus galima pamatyti tik atlikus magnetinio rezonanso tyrimą.

Vėliau jau prasideda klubo sąnario skausmai, dažniausiai ramybės būsenoje, – tuo ši liga skiriasi nuo įprastos sąnario artrozės, kai labiau skauda judant, fizinio krūvio metu", – pasakojo pirmoje tokio pobūdžio operacijoje dalyvavęs Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas Marijus Žvikas.

Sritys: M.Žvikas atkreipė dėmesį, kad aseptinė nekrozė gali pažeisti ne tik šlaunikaulio galvą. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Jis pabrėžė, kad pirmosiose aseptinės nekrozės stadijose judesių amplitudė nesutrinka – būtent dėl šios priežasties ligą nėra lengva diagnozuoti. Taip nutinka tik subliūškus šlaunikaulio galvai vėlyvose stadijose.

Sujungė du metodus

Pasak operavusio pacientą ortopedo- traumatologo A.V.Mačiulio, aseptinė nekrozė nėra nauja liga, tad esama nemažai metodų, kaip galima padėti dar iki šlaunikaulio galvos klubo sąnaryje subliūškimo.

Šiandien pasaulyje aseptinė nekrozė dažniausiai gydoma dviem būdais. Vienas jų, kai pažeisto kaulo nekrotizavęs židinys, užpildytas ne kaulu, o jungiamuoju audiniu, išvalomas ir į likusią ertmę įstatomos puikiai organizmo toleruojamo metalo – tantalo atramos, kad neleistų subliūkšti šlaunikaulio galvai ir ertmė bei metalo sijos užsipildytų palaipsniui regeneruojančiu (įaugančiu) visaverčiu kaulu.

Kita kryptis –  naudojant specialius medicininius instrumentus, rentgeno įrangą, prieinama prie židinio, atliekama dekompresija: išvalomas aseptinės nekrozės židinys ir pro šlaunikaulio kakle suformuotą kanalą kaulinė ertmė (defektas) užpildoma iš paties paciento operacijos metu paimtu spongiozinio kaulo ir kamieninių mezenchiminių ląstelių bei trombocitais papildytos kraujo plazmos mišiniu.

Toks per operaciją naudojamas mišinys mažina uždegimą ir padidina kaulo atsikūrimo galimybes. Tai naujausias pastarųjų metų pasiekimas, efektyvumu lenkiantis kitus gydymo metodus.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje kamieninės mezenchiminės ląstelės sąnarių artrozės ankstyvose stadijose gydymui taikomos jau kelerius metus.

Tad sujungus du gydymo metodus, atlikta pirmoji šlaunikaulio galvos aseptinės nekrozės gydymo operacija. Ji truko apie 1,5 valandos. Nemažai šio laiko užima pasiruošimas: kamieninių mezenchiminių ląstelių paėmimas iš klubo sparno; jų koncentrato pagaminimas, panaudojant specialius prietaisus bei priemones, ir gauto kaulo čiulpų koncentrato suleidimas į židinį.

Iki tol tokio pobūdžio operacijos Lietuvoje nebuvo daromos, nes tam reikia specialių instrumentų. Kauniečiai atlieka panašią operaciją, tačiau  kitokiais instrumentais.

Atsistatymui – keli mėnesiai

Pagerėjimą pacientas pajunta po 2–3 mėnesių, kai prigyja ir regeneruoja kaulo tuštumą užpildęs kaulas. Iki tol rekomenduojama riboti fizinį krūvį. Pasak gydytojų, pirmasis pacientas, kuriam atlikta operacija, jaučiasi gerai.

"Operacijos efektyvumas siekia apie 70 proc. Jei spėjama laiku sustabdyti nekrozės procesą, ši operacija žmogų nuo panašių problemų apsaugo visą likusį gyvenimą. Be to, ji padeda jaunam žmogui išvengti gerokai sudėtingesnės – endoprotezavimo operacijos arba ją gerokai atitolina", – paaiškino A.V.Mačiulis.

Pirmajam tokiu būdu operuotam pacientui buvo nustatyta pirminė šlaunikaulio galvos aseptinės nekrozės stadija.

Pažeidžia ne tik šlaunikaulį

Nėra aišku, kas sukelia aseptinę nekrozę, tačiau išskiriami tam tikri rizikos veiksniai. Didesnę riziką susirgti vienos pusės nekroze turi pacientai, patyrę šlaunikaulio galvos ir kaklo lūžius.

Abipusės aseptinės nekrozės dažna priežastis – kortikosteroidų (vaistų nuo reumato) vartojimas arba alkoholizmas.

Gydytojai apgailestauja, kad pritaikyti naujojo gydymo metodo kol kas negali kitiems pacientams – dauguma jų kreipiasi pavėluotai, vėlyvose stadijose, kai šlaunikaulio galva jau būna subliūškusi ir vystosi klubo sąnario negrįžtami degeneraciniai pokyčiai.

Spėjama, kad, jei pacientai kreiptųsi pradinėse ligos stadijose, per metus tokių operacijų būtų atliekama apie 10–15.

Kreiptis į ortopedą-traumatologą patariama, jei ramybėje klubo sąnarį skauda mėnesį ar ilgiau.

M.Žvikas atkreipė dėmesį, kad aseptinė nekrozė gali pažeisti ne tik šlaunikaulio galvą, bet ir riešo, kelio, čiurnos sąnarinius paviršius sudarančius kaulus, šlaunikaulio medialinį krumplį.

Visus pažeidimus išduoda skausmas, tačiau judesiai nėra sutrikę. Jei judesiai tampa riboti, galima įtarti, kad degeneracinė liga – gerokai pažengusi. Tad labai svarbu nustatyti ligą kuo anksčiau, kol sąnarys dar yra sveikas.