Gyvenimas prabangiame miesto rajone klaipėdiečiams virto kova dėl didelių sąskaitų, o mėginimas atsisakyti šilumos tiekėjo paslaugų baigėsi karšto vandens išjungimu visam namui. Išgirdę, kad nebeturi teisės prižiūrėti savo katilinių, šilumininkai kreipėsi į policiją ir grasina teismais.

Moka brangiausiai mieste?

Žolynų gatvėje už nemažus pinigus butus pirkę naujakuriai tikėjosi, kad naujai pastatytame kvartale jie gyvens kur kas pigiau, nei sovietmečiu statytuose daugiabučiuose.

Tačiau gyventojai širsta, matydami, kad už vadinamuosius gyvatukus moka kone brangiausiai visame mieste, o už laiptinės šildymą pakloja perpus tiek, kiek moka už visą savo būstą.

„Nepasitenkinimas kilo tuomet, kai mūsų gatvės namus aptarnaujanti įmonė “Lamberta„ išsiuntinėjo informaciją, kad mums privalu atlikti šilumos skaitiklių metrologinius patikrinimus. Sąskaita buvo pribloškianti ir siekė apie tris šimtus litų. Susiradome įmonę, kuri tai atliko už šimtą litų“, – pasakojo Žolynų gatvės gyventoja Sigita.

Moteris iš kaimyninio namo ėmė aiškintis, ar tikrai žmonės privalo apmokėti už šiuos darbus.

„Kreipiausi į įvairias institucijas ir gavau išaiškinimą, kad gyventojai iš viso neprivalo mokėti už šių skaitiklių patikrą“, – pasakojo Žana.

Valstybinės energetikos inspekcijos teigimu, šilumos tiekėjas neturi teisės reikalauti daugiabučio namo gyventojų atlikti šilumos paskirstymui naudojamų apskaitos prietaisų patikrinimą.

Dalis gyventojų jau buvo sumokėję pinigus, kai sužinojo, jog iš jų neteisėtai reikalauta pinigų.

„Kai viskas iškilo į viešumą, pinigų niekas negrąžino“, – piktinosi žmonės.

Kvartalui šilumą tiekiančios ir šilumos sistemas prižiūrinčios įmonės „Lamberta“ direktorius Jonas Kondratas tikino, jog gyventojai yra neteisūs.

„O kaip tada mes teismus laimime, jei įstatymas ne mūsų pusėje? Tuomet buvo toks metrologinės tarnybos nurodymas“, – retoriškai klausė įmonės vadovas.

Katilus išmontuos ir išsineš?

Po šios patirties gyventojai ėmė atidžiau stebėti jiems pateikiamas šilumos sistemos prižiūrėtojo sąskaitas.

„Iš “Lambertos„ atstovų ne kartą esame girdėję, kad jie mūsų namus aptarnauja iki pirmos sklendės, o visa name esanti šildymo sistema yra prižiūrima už mūsų pinigus. Mes gąsdinami, kad šildymo katilas priklauso įmonei, o jei kas nepatiks ar mes už ką nors neatsiskaitysime, jie neva išmontuos ir išsineš jį“, – pasakojo dar viena gyventoja Anžela.

Gyventojai nejuokais įpyko, kai gavo šildymo sistemos priežiūros ir eksploatavimo bei šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose buvo pažymėta, kad sutartis įsigalios net ir tuomet, jei gyventojai jos nepasirašys.

„Nepasirašyta sutartis negalioja. Kreipėmės į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri išaiškino, kad tokia sutartis yra neteisėta ir ji sudaryta vienašališkai“, – pasakojo Anžela.

Tačiau įmonės „Lamberta“ vadovas J.Kondratas tikino, jog katilinės šiuose namuose pastatytos už įmonės pinigus.

„Mes esame licencijuotas šilumos tiekėjas ir tiekiame šilumą šiems namams. Šio kvartalo statytojas pasirašė sutartį, kad 25 metus tieksime šilumą šiems kvartalo namams. Mes turime individualias sutartis su visais gyventojais. Jose numatyta, kad mes tieksime šilumą ir prižiūrėsime šilumos sistemas“, – aiškino J.Kondratas.

Mėgino atjungti radiatorių

Didžiausio žmonių pasipiktinimo sulaukė sąskaitos už bendrų patalpų šildymą.

„Mūsų name yra vienintelis laiptinės radiatorius. Dvidešimt butų už šį radiatorių kas mėnesį įmonei sumokame per tūkstantį litų“, – piktinosi gyventoja Marija.

„Mes už laiptinės šildymą mokame 70 litų, o kaimynas už savo butą sumokėjo 50 ir lygiai tiek pat paklojo už laiptinės šildymą“, – piktinosi kitas šio kvartalo atstovas Ovidijus.

Žmonės įtaria, kad taip šilumos sistemos prižiūrėtojai pasidengia patiriamus nuostolius.

„Aukštu žemiau po mano butu yra negyvenamas butas. Mano žiniomis, jis nešildomas, o patirti nuostoliai dengiami neva bendrų patalpų šildymo sąskaita“, – įtarinėjo gyventojas Romas.

Gyventojai net mėgino atjungti laiptinėje esantį radiatorių, tačiau vis tiek gavo dideles sąskaitas.

Įmonės „Lamberta“ direktorius tikino, kad šiuose namuose yra taikoma tam tikra suvartotos šilumos kiekio skaičiavimo metodika.

„Gali būti, kad taip yra dėl nešildomų butų, tačiau kiekvienas namas turi savo šilumos skaitiklį, o jo rodmenys išdalijami visiems šio namo gyventojams – skaičiuojama, kiek karšto vandens išnaudota, kiek suvartota šilumos, o kas liko, perkeliama į bendrų patalpų apšildymo eilutę. Už visą šilumą, kurią gauna namas, reikia sumokėti“, – kalbėjo J.Kondratas.

Daviklį spirgina saulė

Pradėję domėtis, kodėl sąskaitos už šildymą per metus išsipūtė lyg muilo burbulas, gyventojai aptiko, esą jų namuose lauko temperatūros davikliai yra įrengti neteisingai.

„Mūsų name šis daviklis yra pietinėje pusėje, o jis turėtų būti šiaurinėje. Jį juk įšildo saulė, ir sistema rodo, kad lauke šilta, o viduje yra labai šalta. Mėginau atsukti bute esantį reguliatorių iki maksimumo, tačiau temperatūra vis tiek nepakyla“, – aiškino Marija.

Saulei įšildžius daviklį, esą visame name ima cirkuliuoti kur kas žemesnės temperatūros vanduo.

„Mes priversti jungti elektrinius šildytuvus, o sąskaitas už šildymą juk gauname nemažas“, – pasakojo Romas.

Įtaria keršto diversiją

Galų gale Žolynų g. 41 namo gyventojai nusprendė pakeisti šilumos sistemos prižiūrėtoją. Žmonės surinko parašus ir daugumos valia buvo pasirinkta kita įmonė.

„Sutartą dieną turėjo įvykti šilumos punkto perėmimas, tačiau “Lambertos„ atstovai nepasirodė. Buvo išsiųsti raštai, tačiau ir antrą kartą įmonės atstovai nesiteikė atvažiuoti. Kreipėmės į antstolį, kuris pakeitė spyną ir užfiksavo visą perėmimo procedūrą“, – pasakojo 41-ojo namo gyventoja.

Sutapimas ar ne, tačiau tą patį vakarą visam namui buvo išjungtas karštas vanduo. Žmonės puolė skambinti, aiškinosi, kas vyksta, ir po ilgų diskusijų karštas vanduo atsirado tik vėlyvą vakarą.

„Jei jie nori dirbti, tegul taiko padorias kainas. Nuo to laiko, kai mes čia atsikėlėme gyventi, jų sąskaitos padvigubėjo. O juk dujos nebrango dvigubai“, – piktinosi gyventoja Marija.

Įtaria, kad užgrobė turtą

Įmonės „Lamberta“ vadovas J.Kondratas tikino, kad dėl šių veiksmų teko kreiptis į policiją.

„Tai precedentas ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje, nes vadinu tai privataus turto užgrobimu. Mes kreipėmės į policiją dėl turto užgrobimo“, – tikino įmonės vadovas.

Kiekviename šio kvartalo name esančios katilinės statybos išlaidos nebuvo įtrauktos į buto kainą, tačiau įmonė galimybę atgauti savo pinigus užsigarantavo ilgalaike šilumos tiekimo ir sistemos prižiūrėjimo sutartimi.

Įmonės direktoriaus patarėjas Vaclovas Sudintas tikino, jog kol kas konfliktą galima būtų spręsti keliais būdais.

„Jei nepavyks susikalbėti geruoju, liks teisminis procesas. Tačiau gyventojai gali išsipirkti šias katilines. Galimas ir dar vienas būdas – sušaukti gyventojų susirinkimą ir kartu nuspręsti, kokius sprendimus priimti, mes pasiruošę atsakyti į visus klausimus“, – teigė V.Sudintas.

Jo teigimu, įrengti centralizuotą šildymą šiam kvartalui nėra galimybės.

„Mums parduodama dujų kaina yra didesnė, nei perka įmonė “Klaipėdos energija„, todėl mūsų šilumos kaina yra keliolika procentų didesnė“, – pripažino V.Sudintas.

Įmonė „Lamberta“ kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę, tačiau miesto valdžia verslininkus patikino, kad gyventojai turi teisę pasirinkti šilumos sistemos prižiūrėtoją, ir negali nuneigti žmonių valios.