Praėjusį pirmadienį praūžus Klaipėdą niokojusiai audrai, daugeliui kilo klausimas: ką tuo metu veikė civilinės saugos tarnybos? Ogi nieko. Jos nieko nedarytų net jei įvyktų žemės drebėjimas, nes jų darbas – dalyti kalendorius, klijuoti plakatus ir kontroliuoti kitas tarnybas. Suprantama, už tūkstantines algas.

Tarnybos misija – įspėti

Kuo užsiima civilinės saugos sistema?

„Jos paskirtis – prognozuoti galimas ekstremaliąsias situacijas, jų padarinių pobūdį ir mastą, perspėti gyventojus apie galimą ekstremaliąją situaciją, išlaikyti rimtį, išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą, apsaugoti aplinką nuo ekstremaliosios situacijos poveikio, sklandžiai ir operatyviai organizuoti ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir padarinių šalinimą“.

Taip parašyta Civilinės saugos įstatyme.

Akivaizdu, šį kartą, kaip ir ankstesniaisiais, įspėjimų apie būsimą gamtos šėlsmą buvo per mažai, o įstatymo faktiškai niekas nevykdė.

Darbas – kontroliuoti

Civilinės saugos struktūrų yra savivaldybėse ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos departamente. Kol gyvavo apskritys, ten taip pat buvo civilinės saugos departamentai.

Ką veikia ši didelė biurokratinė mašina?

„Apie artėjančią audrą miestiečius turėjo įspėti savivaldybės civilinės saugos darbuotojai. Mes nieko neįspėjinėjame, mes tiesiog žiūrime, kaip tai yra vykdoma. Mes tik renkame statistiką ir su departamentu bendraujame tiesiogiai, o Klaipėdos civiliokai rūpinasi gyventojais“, – patikslino Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyresnioji specialistė Ingrida Zubienė.

Jai vienintelei iš viso skyriaus pavyko prisiskambinti, nes vedėjas atostogauja, jo pavaduotoja serga, o vyriausiosios specialistės telefono ragelio apskritai nekėlė.

Ką veikia Civilinės saugos skyrius?

Esą internete buvo įspėta, kažkas kažką apie besiartinantį štormą kalbėjo ir per radiją.

Klaipėdos savivaldybės vadinamasis „civiliokų“ vadas Rimantas Imbrus, paklaustas, ar viskas buvo padaryta, kad gyventojai kuo mažiau nukentėtų, sakė mažai ką gali pasakyti, nes tuo metu atostogavo.

– Tai ką jūsų skyrius veikia?

– Kad mes visą reikalą, kalbu apie gyventojų apsaugą, įsuktume.

– O ką jūs įsukote šį kartą?

– Šį kartą viskas įvyko post factum ir ką jau čia begalima beužsukti.

– Tai kam jūsų skyrius tada reikalingas?

– Negi jūs manote, jog mes esame vien tam, kad gyventojus informuotume? Mes kontroliuojame, kaip vykdomas Civilinės saugos įstatymas ūkio subjektuose ir valstybės įmonėse.

– Vadinasi, jūs kontroliuojate įmones ir organizacijas. Jus kontroliuoja Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Civilinės saugos skyrius.

– Taip, jie mus prižiūri. Mes esame tiesioginiai įstatymo vykdytojai.

– O kodėl prasidėjus audrai neįjungėte sirenų, kad žmonės suskubtų bent langus užsidaryti?

– Suprantate, sirenos nėra taip paprastai paleidžiamos. Yra nustatyta tvarka. Turi būti paskelbta ekstremali situacija. O kada skelbti tokią situaciją, nustato teisės dokumentai. Na, jei šitas škvalas būtų trukęs 10 valandų ar dar ilgiau, 40 minučių – dar nepakankamai ilgai.

– Be tų teisės aktų, dar yra ir sveiko proto kriterijus.

– Čia negali saviveikla užsiimti. Kaip teisės aktai nurodo, mes taip ir turime elgtis.

Kitaip tariant, Civilinės saugos skyrius ribojamas įstatymo raidės ir žmonėms stichijos atveju pagalbos iš jų geriau nė nelaukti.

Popierinės struktūros kaina

Klaipėdos savivaldybės Civilinės saugos skyriuje dirba penki žmonės: skyriaus vedėjas, du vyriausieji ir du vyresnieji specialistai.

Vedėjo alga, neatskaičius mokesčių, vidutiniškai – 3 tūkst. 860 litų, vyriausiojo specialisto – 2 tūkst. 530 litų, vyresniojo – 2 tūkst. 153 litai.

Per metus vien šių valdininkų uždarbiams reikia 160 tūkst. litų.

Kur kas solidesnės algos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriuje.

Čia dirba 6 žmonės: vedėjas, pavaduotojas ir po du vyriausiuosius ir vyresniuosius specialistus.

Vedėjas, neatskaičius mokesčių, vidutiniškai uždirba 4 tūkst. 216 litų, pavaduotojas – 3 tūkst. 432 litus, vyriausiasis specialistas – 3 tūkst. 442 litus, o vyresnysis – 2 tūkst. 910 litų.

Per metus iš valstybės biudžeto jų algoms reikia beveik ketvirčio milijono litų.

Dalyvavo radijo laidose

2011 m. Civilinės saugos tarnybos ataskaitoje rašoma, kad „dauguma apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų aktyviai dalyvavo šviečiant ir informuojant visuomenę civilinės saugos klausimais: paskelbti 46 straipsniai vietos spaudoje, 74 kartus dalyvauta televizijos ir radijo laidose, gyventojams išdalyta per 15 670 atmintinių, išplatinta 350 plakatų, 30 kalendorių“.

Visa tai, suprantama, valstybei kainuoja nemažus pinigus, tačiau kokia iš to nauda, paaiškėja praūžus stichijai.

Informacija gyventojams internete, tinklalapyje www.civilinesauga.lt, pasirodydavo per metus vieną kartą, o ši svetainė neatnaujinama nuo 2009 metų balandžio, kai paskutinį kartą paskelbta apie civilinės saugos kursus bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams.

Dar prieš metus pranešta, kad išleista užduočių knygelė vaikams civilinės saugos tema „Emilija ir Kubiukas“.

Neturi atsarginių dalių

Dabartinė gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema – 500 elektromechaninių sirenų tinklas, išsidėstęs savivaldybių centruose. Sirenomis galima perspėti apie pusę šalies gyventojų.

2011 metų Civilinės saugos tarnybos ataskaitoje rašoma, kad įranga morališkai paseno ir susidėvėjo. Šiai sistemai atkurti trūksta atsarginių dalių ir neužtikrinamas patikimas jos veikimas.

Ypač bloga situacija yra didžiuosiuose šalies miestuose, taip pat ir Klaipėdoje. Miestuose įranga eksploatuojama 40 ir daugiau metų.

Sirenas geriausiai gali išgirsti savivaldybių centrų gyventojai. Kaimų gyventojai, kurių yra apie 1,15 mln. (t.y. trečdalis visų šalies žmonių), sirenas girdi tik apie 3 proc.

Dabartinės perspėjimo sistemos efektyvumas mažas, tačiau jos išlaikymas įspūdingas – apie 650 tūkst. litų per metus.

Ataskaitoje tvirtinama, kad apie gresiančius ekstremaliuosius įvykius ir ekstremaliąsias situacijas 2011 m. gyventojai buvo informuoti 46 kartus.

Technika mažins biurokratus?

Bene daugiausia įsakymų civilinės saugos klausimais išleido buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Jam teko vykdyti ir apskričių reformą, tačiau buvęs ministras tikina, kad net negalvota panaikinti Civilinės saugos tarnybos ir dalis buvusių apskričių valdininkų, kurie dubliavo savo kolegų darbą Priešgaisrinės apsaugos departamente, prisiglaudė jose.

„Toks dalykas privalo būti. Kalbant apie jų veiklos efektyvumą, tai įspėjimų sistema yra beviltiškai pasenusi dar nuo tarybinių laikų“, – teigė R.Palaitis.

Pasak buvusio ministro, šiuo metu iš ES lėšų yra vykdomas projektas, tad žmones įspėjimai apie ekstremalią situaciją pasieks mobiliaisiais telefonais. Tai – pirmaujanti technologija, Europoje ją nedaug kas turi.

Tačiau ar ją įdiegus sumažėtų biurokratų, nežinia.

„Viską lemia žmonės. Jei jie dirba atsakingai ir yra kvalifikuoti, tai tokių popieriukų vartymo tikrai neturėtų būti“, – įsitikinęs buvęs ministras.

Audrų frontai užeina labai staigiai ir juos prognozuoti tikrai sudėtinga, be to, nėra sistemos, kuri mažiau nei per valandą apie pavojų informuotų šalies gyventojus.