Apsispręsti padėjo ES investicijos

„Anksčiau žmonėms aktualiausia būdavo sužinoti, kada tai atsipirks, o pastaruoju metu dažniausiai tenka sulaukti klausimo, ar reikia mokėti už elektrą. Galiu išdidžiai pasakyti – nuo 2021 m. balandžio, kai tik pradėjo veikti mūsų saulės elektrinė, už elektros energiją nemokėjome nė karto“, – šyptelėjo klaipėdietė Asta Monstavičienė.

Tad ir elektros kainų šuolį, kurio našta praėjusiais metais prislėgė tiek didžiąją dalį buitinių vartotojų, tiek verslo atstovų, šeima pasitiko be streso ir bent jau komunalinių išlaidų segmente nuostolių nepatyrė.

„Tuo metu, kai pradėjome domėtis saulės elektrinės įsirengimu, žinoma, mąstėme ne tik apie gamtai draugiškesnius sprendimus, bet ir apie finansinę gerovę. Tačiau pirminė investicija taip pat buvo nemaža. Todėl turbūt galutinį sprendimą nulėmė galimybė gauti valstybės subsidiją“, – prisiminė pašnekovė.

A. Monstavičienės skaičiavimu, tuomet skirta dalinė kompensacija už saulės elektrinės įrengimą padengė apie 45 proc. išlaidų.

Galiu išdidžiai pasakyti – nuo 2021 m. balandžio, kai tik pradėjo veikti mūsų saulės elektrinė, už elektros energiją nemokėjome nė karto.

Atsivers platesni horizontai

Šiandien klaipėdietė taip pat džiaugiasi įžvalgiu rangovo patarimu įvertinti realius šeimos ateities poreikius.

„Iš pradžių orientavomės į savo per metus vidutiniškai sunaudojamos elektros kiekį ir buvome numatę mažesnės galios elektrinę. Specialistai patarė gerai apgalvoti, ar iš tiesų to pakaks, jei ateityje, pavyzdžiui, sugalvosime pasikeisti šildymo sistemą, įsigyti elektromobilį, kuriam reikės įkrovimo stotelės, įsirengti kondicionierius ir pan. Galiausiai, viską įvertinę, apsistojome ties 10 kW elektrine ir išties džiaugiamės tokiu sprendimu“, – pasakojo A. Monstavičienė.

Juo labiau kad iki šiol šeima naudojosi tik dalimi – 51 proc. savo pagamintos elektros energijos, o likusiąja už kompensaciją galėjo dalytis su elektros tinklais.

„Kol kas tokio kiekio mūsų poreikiams visiškai užtenka, tačiau, pasibaigus penkerių metų įsipareigojimų laikotarpiui, mums atsivers platesni horizontai, galėsime gyventi dar ekonomiškiau ir būti švaresni, žalesni“, – sako klaipėdietė.

Tai tikrai veikia

Koks būtų atsakymas į kitą ne mažiau aktualų klausimą?

„Prieš įsirengdami saulės elektrinę buvome apskaičiavę, kad per tuos penkerius metus jos įrengimas mums tikrai atsipirks. Tačiau pastarojo meto situacija leidžia manyti, kad tai įvyks dar greičiau“, – kalbėjo pašnekovė.

Kaip pripažino A. Monstavičienė, įsirengti saulės elektrinę šeima suskubo gana palankiu metu – rinkoje nesijautė bumo, neteko ilgai laukti eilėje, o ir kainodara buvo lankstesnė.

„Nežinau visų šiandienos niuansų, tačiau kol yra galimybė gauti dalinę kompensaciją, dar dvejojančius, ar įsirengti saulės elektrinę, galėčiau tik paraginti tai padaryti. Mums patiems palankų postūmį suponavo Anglijoje gyvenančių draugų patirtis – jie įsigijo namą su saulės elektrine, kuri buvo įrengta prieš maždaug 20 metų, ir ji vis dar puikiai veikia. Tai mums buvo realus pavyzdys ir įrodymas, kad saulės energija tų pačių baterijų gali būti generuojama labai ilgą laiką“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovė.

Skaičiuojama, kad, jei būtų įgyvendinti visi projektai, kurie atitiko finansavimui gauti keliamus reikalavimus, papildomai Lietuvoje būtų sukurti 143 MW saulės elektrinių pajėgumai.

Suskubo teikti paraiškas

Pastaruoju metu tik augantį susidomėjimą žaliosios energijos gamybos galimybėmis liudija ne tik saulės moduliais besipuošiantys namų stogai, bet ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), įgyvendinanti 2014–2020 m. ES fondų finansuojamą projektą, pagal kurį fiziniai asmenys gali gauti dalinę kompensaciją už saulės elektrinių įsirengimą namų ūkiuose.

Praėjusiais metais APVA teigiamai įvertintų prašymų suma viršijo kvietimui skirtą finansavimą daugiau kaip 16,3 mln. eurų, todėl buvo sudaryti pagrindinis ir rezervinis projektų sąrašai. Paramą planuojama skirti abiejuose sąrašuose esantiems gyventojams.

Skaičiuojama, kad, jei būtų įgyvendinti visi projektai, kurie atitiko finansavimui gauti keliamus reikalavimus, papildomai Lietuvoje būtų sukurti 143 MW saulės elektrinių pajėgumai.

Didžioji dalis pareiškėjų planuoja įsirengti 10 kW elektrines. Už vieną įsirengtą saulės elektrinės kW bus išmokėti 323 eurai.

ES investicijos

Lietuvos Respublikos finansų ministerija siekia atkreipti dėmesį, kad ES fondų investicijos prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, kuria esminius pokyčius ir skatina gyventojus jaustis aktyvia Europos bendruomenės dalimi. 2021–2027 m. laikotarpiu Lietuva įgyvendins investicijų daugiau kaip už 7,5 mlrd. eurų.