Savanorystė – ne tik dėl noro padėti Pereiti į pagrindinį turinį

Savanorystė – ne tik dėl noro padėti

2025-02-12 14:30

Klaipėdiečiai randa įvairiausių savanoriavimo būdų – nuo pagalbos švenčių metu persirengiant personažais ar padedant nešioti reikiamą įrangą iki pokalbių telefonu ar net keturkojų vedžiojimo. Pastebima, kad savanorystę uostamiestyje dažniausiai renkasi moterys.

Pasirinkimai: galimybių savanoriauti Klaipėdoje – apstu, dažniausiai tuo užsiima jaunuoliai. Pasirinkimai: galimybių savanoriauti Klaipėdoje – apstu, dažniausiai tuo užsiima jaunuoliai.

Ieško įvairioms šventėms

Virtualioje erdvėje jau atsirado skelbimas apie savanorių paiešką Užgavėnių šventei, kuri vyks kovo 2-ąją.

Pasak Klaipėdos etnokultūros centro viešųjų ryšių koordinatorės Viltės Motuzaitės, savanorių įprastai ieškoma ne tik šiai, bet ir kitoms šventėms.

„Jau yra žmonių, kurie registruojasi. Ko savanorių prašome? Arba prisidėti prie pasiruošimo šventei darbų, arba būti persirengėliais. Pasiruošimo darbams daugiau reikia vyriškų pajėgų – sunešti stalus, suolus. Užgavėnėms, Joninėms, „Lauksnų“ festivalio ir kitų didžiųjų švenčių metu visada ieškome savanorių“, – pažymėjo V. Motuzaitė.

Pastebima, kad kasmet savanoriauja tie patys žmonės, nors ateina ir naujų. Užgavėnėms laukiama 15 savanorių, jau užsiregistravo penki.

Iš viso – 110 klaipėdiečių

Nemažai klaipėdiečių savanorystę renkasi nuotoliniu būdu – teikia psichologinę pagalbą telefonu Pagalbos moterims linijoje (PML).

Anot PML Klaipėdos padalinio vadovės Gintarės Diminskienės, uostamiestyje savanoriauja daugybė žmonių.

„Šiuo metu turime 110 savanorių Klaipėdoje. PML yra visoje šalyje, tad Lietuvoje turime per 300. Didžiausias procentas – dėl noro padėti kitiems, kažkas ateina ir dėl savirealizacijos paieškų. Du kartus per metus vykdome atranką, mokymus. Dabar irgi vyksta kelių mėnesių intensyvūs mokymai, kurių metu savanoriai mokosi teorijos ir praktikos įvairiomis temomis“, – pasakojo G. Diminskienė.

Jos teigimu, anksčiau PML savanoriaudavo ir vyrai, tačiau pastaruoju metu tuo užsiima tik moterys.

Simona Šakinytė / Vytauto Petriko nuotr.

Moterims grupėse – lengviau

Neįgaliųjų centro „Klaipėdos lakštutė“ direktorė Danutė Daukantienė pasakojo, kad centre šiuo metu savanoriauja dvi moksleivės, tačiau toks skaičius esą tinkamas. Be to, savanoriauti galima nuo 14 iki 29 metų.

„Esame atviri, bet saikingai – priimame po du, daugiausia keturis savanorius, kad galėtume jiems skirti dėmesį, parodyti specialybę. Gal 80 proc. studentų, kurie ateina į praktiką, esu priėmusi ir į darbą. O dėl savanorių reikėtų atlikti analizę. Viena mergina sakė, kad labai norėtų dirbti tokį darbą, bet ji dar tik moksleivė, o ir toks amžius, kai daug kas gali pasikeisti“, – sakė D. Daukantienė.

Savanorystė dažniausiai domina moteris.

Gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ vadovė Simona Šakinytė pastebėjo, kad išties daugiausia savanoriauja moterys.

„Nuolatinių savanorių turime dešimt. Tiek, kiek yra darbuotojų, tiek yra ir savanorių. Didžioji dalis – asmeniniai šunų savanoriai. Jie atvažiuoja pas vieną šunį, vedžioja jį, mato kokius nors pokyčius, atkreipia dėmesį į tai, ko jis bijo, ką mėgsta. Dar yra du vyrai savanoriai, jie padaro tvorą, sutvarko stogą, įdeda duris ir panašiai. Savanorystė dažniausiai domina moteris. Būna ir vyrų, kurie nori. Bet galbūt moterys gali dirbti ir grupėmis, o vyrai – labiau individualiai“, – kalbėjo S. Šakinytė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra