Be naudos iš valstybės uosto
Klaipėdos miesto atžvilgiu vyrauja neįžvalgi centrinės valdžios politika, kai beveik visos prie Kuršių marių ir sąsiaurio esančios krantinės priklauso valstybei.
Europoje įprasta, kad uostamiesčiuose būna pusiau valstybės, pusiau municipaliniai, tai yra savivaldos, uostai, o kai kur savivaldai priklauso netgi didesnė dalis prie miestų esančių krovininių uostų.
Taip yra todėl, kad miestai ir jų gyventojai jaustų uostų naudą, tolerantiškiau žvelgtų į jų keliamus nepatogumus. Klaipėdoje tebėra išlikęs sovietinis mąstymas, kad vietiniai žmonės dėl uosto turi kęsti nepatogumus, o nauda iš uosto veiklos „nuteka“ į sostinę.
Kam ir kur šalies valdžia panaudoja iš jūrų uosto gautus pinigus – po 30–40 mln. eurų kasmet, nėra žinoma ir viešai neskelbiama. Pinigai tiesiog gula į šalies biudžetą ir yra, kaip sakoma, pravalgomi.
Teigiama, kad Klaipėdai iš to nėra naudos, tik vargai dėl uosto taršos, triukšmo, kamšačių ir kitų su uosto veikla susijusių reikalų. Atskirais atvejais uoste į miesto interesus netgi nėra tinkamo požiūrio. Kartais būna, kad miesto gatvės paverčiamos tarsi uosto krovinių kaupimo vietomis, nes neskubama iš miesto šalinti sunkiojo transporto kamšačių.
Municipalinis uostas jau yra
Lietuvoje yra susiklosčiusi tokia situacija, kad net Palangos savivaldybei suteikta teisė turėti municipalinį uostą. Juo tapo Šventosios uostas. Labai didelė tikimybė, kad municipalinis Šventosios uostas ateityje gali tapti komerciniu.
Tai įvyktų, jei Lietuvos energetikai įtikintų Seimą, Vyriausybę, kad šį uostą reikia pritaikyti vėjo jėgainių parkams jūroje aptarnauti. Kad tai būtų įmanoma, Šventosios uostas turėtų būti įrengtas su tinkamais molais ir krantinėmis. Tai daug kainuotų, tad prie šios misijos turėtų prisidėti ir valstybė.
Parengti bent keli savivaldos krantinių sąrašai, kur bus bandoma įvertinti krantinių būklę.
Kad ir kaip ten būtų, pramogų sostinė Palanga turi perspektyvą pasukti link jūrinio verslo uosto. Apie tai kalbėjo ir energetikos ministras Dainius Kreivys, neseniai Seime užsiminęs, kad jei Šventosios uostas bus pritaikytas vėjo jėgainių parkams jūroje aptarnauti, iš to naudos turėsianti ir Palangos savivaldybė.
Klaipėda bent kol kas neturi perspektyvos, kad iš jūrų uosto galėtų gauti kokią nors tiesioginę naudą. Prieš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos akcionavimą buvusios kalbos, kad bent 15 proc. šios bendrovės akcijų galėtų atitekti Klaipėdos miesto savivaldai, nutilo. Niekas jokiomis akcijomis su Klaipėdos miesto savivaldybe nesirengia dalintis. Greičiau atvirkščiai – Klaipėdos mieste, nors ir uosto dalyje, rengiamasi statyti vandenilio „fabrikėlį“, kurio draugiškumas aplinkai miesto gyventojams kelia klausimų.
Įvertins blogiausias krantines
Negalima teigti, kad miestas visiškai neturi priėjimo prie vandens. Šiek tiek atverta erdvė prie Kruizinių laivų terminalo ir piliavietės. Tikėtina, kad ateityje atvirų erdvių bus ir Memelio mieste.
Klaipėda turi ir krantinių – Dangės upėje, prie piliavietės, Smiltynėje. Jos perduotos valdyti miesto savivaldos įstaigai „Klaipėdos paplūdimiai“.
Iš viso yra parengti bent keli savivaldos krantinių sąrašai. Pagal parengtus septynis krantinių sąrašus bus bandoma įvertinti krantinių būklę.
Pagal pirmąjį sąrašą, krantinės yra tarp Mokyklos gatvės tilto ir geležinkelio tilto pagal Joniškės gatvę. Antrajame sąraše yra krantinės Smiltynėje tarp Senosios perkėlos ir Jachtklubo. Trečiame – krantinės tarp Žvejų gatvės ir pasukamo Pilies tiltelio. Ketvirtame sąraše – krantinės tarp Biržos tilto ir įplaukos į Jono kalnelio akvatoriją. Penktame – krantinės tarp Danės skvero ir Danės gatvės dalies. Šeštame – tarp Jono kalnelio įplaukos ir Gluosnių skersgatvio. Sąrašą užbaigia krantinės ties irklavimo baze.
Bent jau šiose krantinėse „Klaipėdos paplūdimiai“ skelbia konkursą atlikti jų techninę analizę ir parengti techninius dokumentus.
Galima teigti, kad šiuo metu tai yra vienos prastesnių Klaipėdos miesto savivaldai priklausančių krantinių.
Taip pat prašoma, kad ekspertai nustatytų krantinių defektus, pateiktų išvadas, kaip ateityje būtų galima minėtas krantines naudoti, ką reikėtų restauruoti ar perstatyti naujai.
Klaipėdos miesto savivaldybė turi ir daugiau krantinių Dangės upės žiotyse, ties piliaviete, jos buvo tvarkytos. Taip pat ji turi tų krantinių dokumentus, todėl jų techninis vertinimas bent šiuo metu kaip ir nereikalingas.
Naujausi komentarai