Po maždaug trijų mėnesių baigsis pirmą kartą Klaipėdoje išrinktų seniūnaičių kadencija, trukusi dvejus metus. Klaipėdos savivaldybėje jau vyksta pasirengimas naujiems seniūnaičių rinkimams, tačiau iki šiol neatsikratoma abejonių, ar jie apskritai reikalingi. Seniūnaičių veikla esą yra neefektyvi ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose miestuose, kuriuose nėra seniūnijų. Vietos savivaldos įstatyme savivaldybėms palikta teisė apsispręsti, ar mieste reikia seniūnijų, tačiau jame aiškiai nurodoma, kad seniūnaičiai privalo būti, nors seniūnijų ir nėra. Ar Klaipėdoje, kurioje nėra seniūnijų, reikalingi seniūnaičiai?

Už
Virginija Baltraitienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė:

– Seniūnaičiai yra būtini bet kurioje savivaldybėje, nesvarbu, ar joje yra įkurtos seniūnijos. Seniūnas neatstoja seniūnaičio ir atvirkščiai. Seniūnaitis yra tam tikros bendruomenės atstovas, kuris, jei nėra seniūno, tiesiogiai turi dirbti su savivaldybės administracijos direktoriumi. Jis turėtų būti direktoriaus talkininkas konkrečioje bendruomenėje. Jei mes norime, kad piliečiai būtų labiau aktyvūs, kad labiau įsitrauktų į valstybės valdymą, seniūnaičiai yra būtini. Dažnai girdime iš politikų, kad esą piliečiai nesugeba pareikšti savo nuomonės. Manau, jog tik todėl, kad jos nėra kam pareikšti. Seniūnaitis ir yra tas asmuo, kuris turi išklausyti bendruomenės nuomonę ir ją perduoti valdžiai. Seniūnaičiai Lietuvoje, galima sakyti, dar yra naujovė. Todėl vasarį Seime organizuosime specialią konferenciją, kurioje sieksime išsiaiškinti, kokios realiai yra seniūnaičių galios, teisės ir pareigos. Tačiau viena aišku, seniūnaičiai turi dirbti kiekvienoje savivaldybėje.

Prieš
Vytautas Lupeika, Klaipėdos miesto tarybos narys:

– Pirmiausia Klaipėdoje turi būti įsteigtos seniūnijos, o tik tada renkami seniūnaičiai. Juk jų niekas taip ir nebūtų rinkęs, jei to daryti nebūtų įpareigojęs teismas. Kai nėra seniūnijų, tie seniūnaičiai yra lyg našlaičiai. Jie neturi savo vadovo, formaliai nėra prieš ką nors atsakingi, net nežino, ką veikti. Seniūnaičiai gali veikti tik tada, kai yra seniūnijos, nes viskas prasideda nuo seniūno. Neseniai bendravau su Kauno meru Andriumi Kupčinsku, tai net pavydėjau, kai jis pasakojo apie seniūnijų ir seniūnaičių veiklą. Jie yra tokie draugovininkai gerąja šio žodžio prasme. Jie savo bendruomenėse surenka visas žinias ir suneša seniūnui. O kur jas nešti Klaipėdoje? Savivaldybės administracijos vadovams, kurie skeptiškai nusiteikę seniūnaičių atžvilgiu? Savivaldybėje net nėra paskirta žmogaus, kuris būtų atsakingas už bendradarbiavimą su seniūnaičiais. Todėl jie patys supranta, ką turi veikti, nes žmonės suvokia, kam tie seniūnaičiai reikalingi. Be seniūnijų seniūnaičiai yra nei šis, nei tas.