Nori išvalyti tvenkinuką

Išties buvo jaudinanti akimirka, kai pernai gruodžio 6 d. surengtame bendruomenių pagerbimo vakare į sceną pakviestai Čekiškės seniūnijos Ąžuolų seniūnaitijos seniūnaitei, buvusiai Liučiūnų krašto bendruomenės centro pirmininkei, ūkininkei M. Rastauskienei susirinkusieji plojo atsistoję. Veikli ir aktyvi moteris buvo apdovanota už gyventojų įtraukimą į bendruomenės veiklas.

M. Rastauskienė dalyvaujamojo biudžeto priemonei pateikė idėją „Mano kaimas – mano kiemas“, viešo balsavimo metu sulaukusią didelio gyventojų palaikymo. Gavus Kauno rajono savivaldybės finansavimą, Liučiūnuose atnaujintas parkelis. Pastačius kupolą, atsirado jauki erdvė įvairioms bendruomenės veikloms, edukacijoms, renginiams. Šiltuoju metų laiku pailsėti vilioja mediniai gultai, o mėgstantys skaityti gali įsitaisyti ant jų su knygų namelyje pasirinkta knyga. Palaikydama tvarumo idėją, parko lankytojus bendruomenė kviečia knygų namelyje palikti jau perskaitytą.

Mažiesiems Liučiūnų gyventojams įrengtos sūpynės, kliūčių ruožas ir žaidimų namelis. Visiems norintiems suaktyvinti organizmo veiklą ir pamasažuoti pėdas – puiki galimybė tai padaryti tarp medžių vingiuojančiame basakojų take.

Paklausta, kokia yra jos didžiausia svajonė, seniūnaitė nusišypsojo: išvalyti tvenkinuką.

Pagarba: bendruomenių pagerbimo vakare M. Rastauskienei, apdovanotai už gyventojų įtraukimą į bendruomenės veiklas, susirinkusieji plojo atsistoję. / Organizatorių nuotr.

Seniūnaitis penktą kadenciją

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, vasario 15-ąją, Raudondvaryje už ilgametę aktyvią veiklą Garliavos seniūnaičiui R. Antanaičiui įteiktas medalis (pasižymėjimo ženklas).

Pasak Garliavos seniūnės Nijolės Tarvydienės, jis aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime sprendžiant daugiabučių namų renovacijos, kiemų ir aplinkos tvarkymo, saugios aplinkos kūrimo klausimus, aktyviai dalyvauja seniūnijos kultūrinėje veikloje. R. Antanaitis seniūnaičiu išrinktas jau penktą kartą, trečią kadenciją – seniūnaičių sueigos pirmininku.

„Garliavos 1-ojoje seniūnaitijoje yra vienuolika daugiabučių namų, dešim jų – renovuoti, dokumentai parengti ir paskutiniam, tuomet renovuotas bus jau visas kvartalas, – džiaugėsi seniūnaitis. – Pernai pradėjome dalyvauti daugiabučių namų kiemų tvarkymo programoje, parengėme paraiškas. Gavome finansavimą keturiems kiemams sutvarkyti ir jau džiaugiamės aplinka, kurią turime. Šiemet, padrąsinti pernykštės sėkmės, teiksime paraiškas kitiems daugiabučių namų kiemams tvarkyti.“

Garliavos seniūnaičių sueigos pirmininkas džiaugiasi, kad miestas turi du sutvarkytus parkus, artimiausiuose planuose – šalia tvenkinio įrengti jaukią poilsio erdvę. „Turime ir mažesnių poreikių, sumanymų“, – šypsojosi pašnekovas.

Nors R. Antanaičio išvardyti darbai ir iniciatyvos priskiriami prie ūkinių, seniūnaitis daug dėmesio skiria švietimui, kultūrai, socialinei sričiai, sueigose bendrauja su mokyklų, kitų įstaigų vadovais. „Vis dėlto gyvenimas pastaruoju metu labiau orientuoja į socialinę sritį. Daugiabučiuose gyvena į užtarnautą poilsį išėję pedagogai, vaikų darželių, kultūros darbuotojai. Dažno jų vaikai yra išvykę į užsienį, tad garbaus amžiaus gyventojams tenka padėti spręsti įvairius buitinius klausimus. Turiu puikių pagalbininkų, kurie man talkina“, – sakė seniūnaitis.

R. Antanaitis įsitikinęs: įgyvendinant sumanymus, sėkmę lemia tai, kad Garliavos seniūnė ir seniūnaičiai yra vieninga komanda.

Ne tik šventes švenčia

Juozas Tamulynas, palyginti su minėtais seniūnaičiais, – naujakurys Vilkijos apylinkių seniūnijoje ir seniūnaičių veikloje. Pasak seniūno Arūno Bačiūno, prieš kurį laiką Daugėliškių krašte ne itin sekėsi su lyderiais. „Juozo veikla, entuziazmu džiaugiuosi ne tik aš, bet ir bendruomenė, kartu pavyko nuveikti nemažai darbų, surengti renginių“, – pasakojo seniūnas.

Garliavos 1-ojoje seniūnaitijoje yra vienuolika daugiabučių namų, dešimt jų – renovuoti, dokumentai parengti ir paskutiniam.

Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 202 kuopos vadas, Daugėliškių krašto seniūnaitis ir Daugėliškių krašto bendruomenės pirmininkas suburia vietos bendruomenę švęsti svarbias Lietuvai datas, kitas šventes. Pavyzdžiui, šiemet Daugėliškiuose pirmą kartą kartu planuojama švęsti Jonines, pakviečiant ir kaimynus – Saulėtekių, Liučiūnų, kitų kaimų, Vilkijos gyventojus. Prasmingam jaunimo užimtumui didinti sutvarkytas vietos sporto klubas ir atnaujinta jo veikla.

„Gera žinia: iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos gavome atsakymą, kad bus įrengti greitį mažinantys kalneliai. Tai padidins gyventojų saugumą. Susitarėme, kur pirmiausia reikėtų asfalto, tikimės, netrukus bus užlopytos duobės. Savo ir seniūnijos darbuotojų jėgomis sutvarkėme aplinką – apgenėjome medžius, iškirtome menkaverčius augalus“, – darbus ir planus vardijo pašnekovas. Vyras svajoja įsigyti traktoriuką, kuris labai praverstų puoselėjant aplinką.

Seniūnaitis teigė kol kas daugiausia dėmesio skyręs jauniems žmonėms ir vaikams, tad daugiausia pagalbos sulaukia iš jaunų mamų, susibūrusių į klubą. Jos padeda organizuoti renginius, tvarko feisbuko paskyrą, daro dekoracijas, jungdamos ir vaikus. Glaudžiai bendradarbiaujama ir su vietos biblioteka. Labiausiai pavykusiais renginiais J. Tamulynas laiko eglės įžiebimo šventę, kalėdinę vakaronę, Vasario 16-osios minėjimą. Pastarąjį surengti labai padėjo mamyčių klubas, jos šventei virė košę, su vaikais pagamino vėliavėlių, kitų atributų, papuošė gyvenvietę.

„Esu labai dėkingas visiems, kurie jau įsijungė į bendrą veiklą, tikiu, atsiras ir daugiau norinčių kartu švęsti šventes, gražinti aplinką. Ketinu daugiau dėmesio skirti ir kitų amžiaus grupių bendruomenės nariams. Senjorams planuoju surengti išvyką ar edukaciją, kad jie taip pat tarpusavyje gyvai bendrautų, ne tik feisbuke patiktukus dėtų“, – šypsojosi pašnekovas.

Bendraminčiai: Garliavos 1-osios ir 5-osios seniūnaitijų seniūnaičiai R. Antanaitis (dešinėje) ir A. Teresius miesto gražinimo klausimais visuomet randa bendrą kalbą. / Organizatorių nuotr.

Problemas sprendžia kartu

Voškonių seniūnaitijos (Domeikavos seniūnija) seniūnaitė G. Linkuvienė taip pat yra iš tų, kurie mėgsta dirbti komandoje, sprendimus gerai apgalvoti, ieškoti kompromisų.

Pasak Voškonių seniūnaitijos seniūnaitės, vietos gyventojams šiuo metu svarbiausi nuotekų šalinimo ir susisiekimo su miestu klausimai. „Jei mano informacija teisinga, nuotekų tinklų įrengimas turėtų startuoti šiemet. Pasidomėjus vykstančiųjų srautais, atrodo, tankinti reisus būtų netikslinga. Kokių nors ypatingų lūkesčių neturime, o problemas, kurių iškyla, sprendžiame kartu su seniūnija. Puikiai suprantame, kad bet kokiam darbui atlikti reikalingas finansavimas, apie tai ne kartą esame kalbėję su vietos gyventojais ir, spręsdami problemas, randame kompromisą“, – sakė G. Linkuvienė.

Šarūnas Šukevičius / Organizatorių nuotr.

Komentaras

Šarūnas Šukevičius

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius

Europos vietos savivaldos chartijoje ir LR vietos savivaldos įstatyme pabrėžiamas bendruomenių vaidmuo sprendžiant gyventojų problemas. Kauno rajonas pasižymi ypač aktyviomis ir gausiomis bendruomenėmis, kurių balsą stengiamės išgirsti, ypač įgyvendindami dalyvaujamojo biudžeto projektus, plėsdami mokyklų, darželių tinklą, gerindami saugumą.

Visi darbai vyksta sklandžiau, kai atsiranda lyderių, kurie geriausiai žino vietos problemas ir ieško būdų, kaip jas spręsti. Tam ir buvo įsteigta seniūnaičio institucija – jungiamoji grandis tarp bendruomenės, seniūno ir savivaldybės.

Seniūnaičiai turi teisę tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant projektus, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jų atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais. Pavyzdžiui, dalyvauja sudarant gatvių remonto eiles, skirstant bendruomenės lėšas, teikiant paramą socialiai pažeidžiamiems asmenims, užtikrinant saugumą. Seniūnaičiai gali inicijuoti apklausas, susitikimus su savivaldybės vadovais, tarybos nariais, pristatyti jiems savo idėjas, gyventojų lūkesčius.

Labai svarbu, kad seniūnaitis būtų pavyzdžiu kitiems bendruomenės nariams, skatintų gyventojus prižiūrėti aplinką, inicijuotų kultūros, sporto renginius, organizuotų paramą tiems, kam jos labiausiai reikia.

Turime seniūnaičių, kurie jau daug metų džiugina savo iniciatyvomis ir įgyvendintais projektais. Pavyzdžiui, Kuro kaimo seniūnaitis Laimas Šileika, pasitelkęs kitus bendruomenės narius, sutvarkė apleistas senąsias Kuro ir Braziūkų kaimo kapinaites, apjuosė jas tvora, pastatė medinį kryžių.

Adolfo Teresiaus iniciatyva Kauno rajone pastatyta ne viena skulptūra, o Šimtmečio parke, Garliavoje, įgyvendintas unikalus sumanymas – iš ąžuolo išdrožtas Lietuvos himnas. Užliedžiuose gyvenančios Laimos Pilipavičienės parengtas projektas ir gautos lėšos padėjo sutvarkyti Šviesos skverą.

Kartais pasitaiko, kai seniūnaičiai inicijuoja projektus, kuriems įgyvendinti nėra realių galimybių, o jei kažkas nepatinka – mėgina daryti spaudimą socialiniuose tinkluose. Žinoma, tai pavieniai atvejai, o tokie veikimo būdai neefektyvūs. Problemos kur kas geriau sprendžiamos, kai apie jas kalbama ir kartu su savivaldybe ieškoma sprendimų.

Bendruomenių ir jų lyderių vaidmuo savivaldoje tampa vis svarbesnis. Todėl esu nepaprastai dėkingas visiems, kurie aukoja savo laisvalaikį ir energiją bendram gėriui kurti. Tai yra socialinis kapitalas, be kurio sunkiai įsivaizduojama demokratinė savivalda.