Garbingas amžius ir puiki sveikata nėra utopija. Tuo neabejoja sveiką gyvenimo būdą propaguojantieji. Tiesa, jų įsitikinimu, tam, kad senjorai jaustųsi gerai, būtina ne tik natūrali ir sveika mityba, nuolatinis fizinis krūvis, bet ir šviesios mintys bei teigiamos emocijos.
Amžius – ne riba
Pats būdamas senjoras, Klaipėdos universiteto profesorius, biologinės medicinos mokslų daktaras Algimantas Mečislovas Olšauskas apgailestauja, kad lietuviai iš Europos Sąjungos šalių gyvena trumpiausiai. Dar blogiau, anot jo, yra tai, kad mūsų šalyje žmonės suvartoja ir daugiausia vaistų.
Kaip teigė energijos, optimizmo ir gyvybingumo nestokojantis profesorius, žmogui ir 100 metų nėra riba.
"Kai kurie tyrimai genetikos srityje rodo, kad žmogaus organizmas be didesnių nukrypimų gali funkcionuoti net iki 150 metų", – tvirtino Klaipėdos universiteto dėstytojas.
Lietuvoje nemaža dalis žmonių rimtai suserga jau 40–50 savo gyvenimo metais ir ilgai negyvenę miršta. Šalyje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė siekia apie 70 metų. Vadinasi, stipriosios lyties atstovai gyvena tik pusę galimo laiko. Be to, už moteris jie miršta maždaug 12 metų anksčiau.
Sportas – sveikatos pamatas
Tam, kad senjorai jaustųsi gerai, būtina keisti daugelį nusistovėjusių taisyklių ir normų. Pavyzdžiui, visuomenės sveikatos specialistų įsitikinimu, reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių veiksnių pagerinti savo sveikatą.
Skirdami laiko mankštai, brandaus amžiaus žmonės gali kontroliuoti savo svorį, stiprinti kaulus ir raumenis, pagerinti psichinę sveikatą ir nuotaiką, sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Senjorams didelį dėmesį būtina skirti ir nugarai. Čia gelbsti specialiai šiai kūno daliai skirtos mankštos, kurios didina ištvermę, gerina kraujo apytaką, stiprina liemens raumenų jėgą, padeda įveikti nugaros, sprando, pečių juostos, sąnarių skausmą.
Be to, nereikėtų pamiršti, kad įvairūs reklamuojami medikamentai nėra panacėja nuo visų ligų.
"Geriau patarčiau keisti gyvenimo būdą, mitybą. Įvairiose pasaulio šalyje – Kaukazo regione, Japonijoje – galima sutikti daugybę žmonių, kurie savo amžiumi lenkia statistinius rodiklius. Kodėl ilgiau gyventi negalime ir mes", – svarstė A.M.Olšauskas.
Pataria atsispirti pagundoms
Pašnekovas pripažino, kad jam pačiam puikią sveikatą, jėgas ir optimizmą išlaikyti padeda taisyklinga mityba, žalingų įpročių neturėjimas bei nuolatinis judėjimas. A.M.Olšauskas daug vaikšto pėsčiomis, atsikėlęs rytą organizmą pabudina atsigerdamas vandens, vartoja natūralių arbatų.
"Dėl to, kad būdami vyresnio amžiaus jaučiamės prastai, esame kalti mes patys. Vartojame produktus, kuriuose yra daugybė cheminių medžiagų, pamirštame vaisius, daržoves, įvairių žolelių arbatas", – įžvelgė pašnekovas.
Anot jo, pagyvenę žmonės savęs netausoja, nesistengia gyventi sveikiau, kad pailgintų savo gyvenimo trukmę, o kartu atrodytų ir jaustųsi sveikiau.
Tiesa, pripažįstama, kad kol žmogus jaunas ir sveikas, apie tinkamą gyvenimo būdą susimąsto retai. Tačiau keisti požiūrį yra būtina. Pristabdyti senėjimo procesus, atsispirti ligoms, išsaugoti šviesų protą ir darbingumą iki gilios senatvės yra visiškai įmanoma.
Svarbiausia – reikia laikytis svarbių gyvenimo taisyklių. Pirma jų – žinoti savo norų saiką. Dėl šios priežasties reikia stiprinti valią, kad įvairioms pagundoms – persivalgymui, žalingiems įpročiams – būtų galima atsispirti.
Lemia ir požiūris
Visuomenės sveikatos specialistai akcentuoja ir kitą svarbų dalyką – psichinę sveikatą. Senjorams patariama rasti širdžiai mielų užsiėmimų – lankyti būrelius, nepamiršti teatro ar koncertų, susitikimų su bendraminčiais ir bendraamžiais.
Tam, kad protas liktų šviesus, būtina skaityti, šviestis ir domėtis. Specialistai tikina, kad uostamiestyje senjorams tobulėti sudarytos puikios sąlygos. Veikia ne vienas įvairaus pobūdžio būrelis, organizuojami nemokami edukaciniai užsiėmimai, galima lankyti paskaitas Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Trečiojo amžiaus universitete.
Sveikos brandaus amžiaus žmonių gyvensenos dalimi gali tapti ir šypsena bei gera nuotaika.
"Viskas yra pačių senjorų rankose. Neretai įsitikinimas, kad gali nuversti kalnus, tai ir leidžia padaryti", – neabejoja specialistai.
Nemokami renginiai senjorams balandžio mėnesį
Balandžio 13 d. 17 val. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) organizuojamas koncertas "Sidabrinis skambesys". Koncertuos Klaipėdos brass kvintetas: Vilmantas Bružas (vadovas, trimitas), Alius Maknavičius (trimitas), Steponas Sugintas (trombonas), Algirdas Ulteravičius (valtorna), Jurgis Dargis (tūba). Solistė – Rasa Ulteravičiūtė (sopranas). Koncerto vedėja Rūta Vildžiūnienė. Programoje: George'o Friderico Handelio, Gioachino Rossinio, Samuelio Scheidto, Manuelio Penellos, Johanno Strausso, Spencerio Williamso ir kitų kompozitorių kūriniai.
Kartą per mėnesį antradieniais 14–16 val. kovo–rugpjūčio mėnesiais senjorams organizuojamos EKOmenų kūrybinės dirbtuvės. Vieta – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Meno kiemas (Bažnyčių g. 4).
Kiekvieną trečiadienį 15–16.30 val. Etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks konsultacijos tautinio kostiumo klausimais. Jas ves dailininkė, etnologė, tautinio kostiumo ekspertė Elena Matulionienė. Registruotis telefonu (8 46) 410 108.
Kiekvieną antradienį nuo 18 val. Etnokultūros centre (Daržų g. 10) organizuojama tradicinio dainavimo studija norintiems dainuoti liaudies dainas.
Naujausi komentarai