Istorija sudomino ministeriją

Po straipsnio "Kaimynystė virto kančia" ("Klaipėda", 2019 08 27), kuriame aprašyta, kaip apleista ir ligota senolė šiukšlėmis bei išmatomis iš savo buto smardina visą laiptinę, Socialinės paramos centro vadovė Diana Stankaitienė buvo ne itin patenkinta išsakyta kritika ir toliau tikino, kad išsikuopti močiutė turi norėti pati, tada jai esą bus padėta.

Ši istorija pasiekė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

Ministro patarėja Eglė Samoškaitė atkreipė dėmesį, jog pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybėms priskiriama socialinių paslaugų teikimo funkcija.

Esą iš pirminės informacijos matyti, kad šiuo konkrečiu atveju savivaldybė socialines paslaugas asmeniui iš dalies teikia, tačiau ne visu pajėgumu, nes asmuo kai kurių paslaugų atsisako.

"Paslaugų teikimas, nesant žmogaus sutikimo ar prievarta, nėra galimas, tačiau savivaldybė turėtų dėti pastangas ir įkalbėti asmenį sutikti su jo padėties pagerinimu. Praktikoje yra buvę atvejų, kai itin didelio intensyvumo įtikinėjimas duoda naudos, ir asmuo galiausiai sutinka priimti pagalbą. Svarbu, kad sanitarinio mazgo sutvarkymas ar buto išvalymas būtų nemokamas, žmogus būtų apie tai aiškiai informuotas", – tvirtino E.Samoškaitė.

Laikosi įstatymo raidės

Kaimynai teigė, kad, kol senolė buvo sveika, jos butas buvo gražus ir tvarkingas.

Tačiau moteris ėmė kaupti įvairias atliekas, o vėliau, užsikimšus klozetui, gamtinius reikalus ėmė atlikti namie.

Ji labai serga, tik kažkodėl jokios tarnybos to nemato ar nenori matyti.

"Į ką dabar viskas pavirto? Ta moteris visiškai akla, ji čia neturi artimųjų, kurie jai padėtų. Ji labai serga, tik kažkodėl jokios tarnybos to nemato ar nenori matyti. O dėl jos ligos kenčiame mes visi. Verkti norisi, kokia smarvė sklinda iš jos atviro buto. Juk tų durų niekas taip ir nesutvarkė. Ir visą dieną trečiadienį ir turbūt visą naktį ji prasėdėjo ant laiptų", – kalbėjo senutės kaimynė.

Dienraščio žiniomis, D.Stankaitienė trečiadienį asmeniškai važiavo pas senutę įkalbėti leisti sutvarkyti jos namus.

Tačiau tąkart – be rezultatų.

Dejavo, kad tuoj mirs

Močiutė ir toliau merdėjo ant savo šiukšlių krūvos, savo bute prie pat lauko durų, kurios neužsidaro.

Vaizdas – siaubingas, ji ten gulėjo visiškai nuoga, prie užpakalio prisidėjusi kažkokį geltoną maišą.

"Trečiadienio vakarą atėjau pažiūrėti, kaip ji laikosi. Vaizdas – siaubingas, ji ten gulėjo visiškai nuoga, prie užpakalio prisidėjusi kažkokį geltoną maišą, gal tuštintis ketino, nežinau. Išgirdusi, kad priėjau, pradėjo dejuoti, kad tuoj mirs, nes ją puola musės ir ji labai ištroškusi. Skubiai bėgau vandens", – pasakojo kaimynė Zofija, kuri niekaip nesupranta, kaip galima palikti tokį žmogų be pagalbos.

Zofija teiravosi močiutės, ar ji sutiktų, kad jai sutvarkytų butą. Ši tvirtino, kad tikrai sutiktų, nes dabar labai kenčia ir laukia tik mirties.

Vakar ryte pagaliau ją pavyko prikalbėti gultis į Slaugos ligoninę, kol ji ten bus, tikimasi iškuopti siaubingu užkrato židiniu virtusį jos butą.

Socialinės paramos centro darbuotojos pagaliau pasirūpino, kad moteriai būtų suteikta pagalba.