Pensininkė Marija įsitikinusi, kad Klaipėdoje klesti senukų prostitucija. Dar daugiau – moteris mano, jog pati buvo betampanti šios nusikalstamos veikos auka.

Prašė rasti draugą

"Esu beveik 70-ies pensininkė, vieniša, sūnus suaugęs, gyvena užsienyje. Norėčiau turėti draugą, su kuriuo galėčiau dalytis gyvenimo džiaugsmais, padėti varguose, tiesiog norėčiau pasikalbėti, pasidžiaugti bendravimu. Radau spaudoje skalbimą, kad moteris gali supažindinti, ir kreipiausi. Tačiau, užuot radusi sau mielą draugą, užsikroviau rūpestį, galvos skausmą ir dar apturėjau nuostolių", – situaciją apibūdino Marija.

Moteris pasakojo apsilankiusi Herkaus Manto gatvėje esančiuose buities rūmuose. Čia patalpas nuomojasi būrimo bei supažindinimo paslaugas teikianti Jevgenija B.

Marija pasakojo sumokėjusi 15 eurų ir tuomet gavusi susipažinti norinčio vyriškio adresą. Bandužių gatvėje gyvenantis našlys netrukus viešnią pakvietė į svečius.

Pasak pensininkės, vyras, nors ir jaunesnis, tačiau gyvena siaubingai apsileidęs, jo namuose tvyro nešvara, dvokė net buto oras.

Nepaisant to, pensininkė pasakojo praleidusi pas šį žmogų apie pusantros valandos. Abu kalbėjo apie savo gyvenimus, pasipasakojo apie vaikus, buitį, pomėgius, žodžiu, apie svarbiausius abiem dalykus.

Įtarė vyro klastą

"Paskui jis ėmė man primygtinai siūlyti arbatos. Aš laikausi tam tikros mitybos ir net namie negeriu bet ko. Nenorėjau tos arbatos, juo labiau vaišintis tokiuose purvinuose namuose man buvo nepriimtina. Bet tas vyras lyg apsėstas bruko ir bruko arbatą. Galiausiai pradėjau įtarti, ar jis nebus ko įbėręs į gėrimą. Tik dėl akių paragavau gurkšnelį ir atsisakiau", – noriai prisiminimais dalijosi Marija.

Pradėjusi įtarti kažką negero moteris suskubo išeiti. Tai labai nustebino šeimininką.

Marija pasakojo buvusi priblokšta, kai vyriškis tiesiai šviesiai pareiškė manęs, kad ji liks pas jį nakčiai.

Pasipiktinusi tokiu nepadoriu pasiūlymu pensininkė išėjo.

Jos galvoje sukosi ir sukosi įkyri mintis, kad arbatoje buvo kažkokių medikamentų, turėjusių palaužti jos valią.

Kita ją užvaldžiusi mintis buvo apie tai, kad būrėja ir supažindintoja esą yra sąvadautoja, ieškanti vyrams moterų pagal jų skonį. Juk yra ir tokių, kuriems patinka žilagalvės senutės.

Tada Marija prisiminė savo bendraamžės bičiulės Valentinos, gyvenančios Vilniuje, pasakojimą. Ji taip pat norėjo susipažinti su savo amžiaus vyru ir apsilankiusi pas vieną sutiko išgerti puodelį kavos.

Kai jai pradėjo temti akyse, moteris dar spėjo paspausti mobiliojo ryšio telefono mygtuką, kuriuo susisiekė su sūnumi. Šis atskubėjęs ir spėjęs išsivežti mamą.

Rado užrakintas duris

Pasipiktinusi iki širdies gelmių Marija nusprendė sugėdinti Jevgeniją B. ir atsiimti sumokėtus pinigus.

"Kai pirmą kartą lankiausi pas ją, juokais pasakiau, kad lytinių paslaugų neteikiu, nes tokio amžiaus žmogui tai – kaip ir akivaizdu. Bet kai nuėjau pas ją po pasimatymo su tuo vyru, apie tai kalbėjau jau piktai. Kaip galima manipuliuoti žmonėmis? Juk iš jo ji taip pat paėmė 15 eurų. Man net kilo įtarimas, kad tai sąvadavimas. Kai susiginčijome, ji mane pavadino sena kekše, – dalijosi abejonėmis moteris. – Nuėjau ir išbariau ją bei pareikalavau grąžinti eurus. Tačiau pinigų neatgavau ir po mėnesio."

Marija pasakojo, jog kartą būrėja jau laikė saujoje eurus ir rengėsi juos atiduoti, bet pareikalavo pasirašyti lapelyje, kad pinigai grąžinti. Baimindamasi būti apgauta ji nesuraitė savo parašo.

Kitą kartą būrėja jai pareiškusi, kad grąžins pinigus matant liudininkams, ir paprašė nueiti į Priestočio gatvės 6-ąjį namą.

Marija nuėjo, bet rado kažkada buvusio policijos pastato duris užrakintas ir nusprendė, kad buvo apgauta dar kartą.

"Esu tikra, kad buvau apgauta ir kad esu tokia ne viena. Norėčiau, kad ir kiti žmonės atsilieptų, gal tada suvienytume jėgas, gal sugalvotume kreiptis į teismą. Juk ir už moralinę žalą galima prisiteisti pinigų. Aš, pavyzdžiui, manau, kad mane įžeidė ir šis įžeidimas vertas 10 tūkstančių eurų", – svarstė pensininkė.

Kita vertus, moteris nenori viešai pasakoti apie šį įvykį, esą taip saugo savo gerą vardą. Ji svarsto galimybę apskųsti būrėją anonimiškai.

Klientui moteris nepatiko

Iš būrimo kortomis gyvenanti Jevgenija B. pažintį su Marija piešia visai kitomis spalvomis. Moteris prisistatė kaip turinti ilgametę būrėjos patirtį, daugiau nei dešimtmetį ji yra dirbusi ir "Viktorijos" viešbutyje.

"Pas mane ateina daugybė žmonių. Jau seniai patyriau, kad daugelis jų nelaimingi vien todėl, jog yra vieniši. Seniau kartais supažindindavau tokius vienišius, tai buvo labiau noras padėti nei verslas. Kai kurie mano suvesti žmonės net susituokė. Dabar kiti laikai, daugelis susipažįsta internetu ar per pažinčių portalus. Todėl ši veikla kaip ir nebeturi prasmės. Bet yra dalis vyresnio amžiaus žmonių arba rusakalbių, kuriems pažintys internetinėje erdvėje neprieinamos. Todėl prie savo teikiamų paslaugų aprašymo palikau ir supažindinimą", – pasakojo Jevgenija B.

Prisimindama pirmą pažintį su Marija, būrėja teigė iškart pajutusi kažką negero, todėl neėmusi iš jos pinigų.

"Pasikalbėjome. Daviau jai 61 metų vyro telefono numerį ir pasiūliau ją susitikti ne namuose, o kur nors parke ar prie jūros. Dar patariau nusidažyti žilus plaukus, pasidažyti, kad būtų moteriškesnė, patrauklesnė. Nors ji bruko pinigus, sakiau, kad paimsiu tik tada, jei jų pažintis bus vaisinga", – prisiminė būrėja.

Kaip vėliau suprato Jevgenija B., Marija aplankė tą vyrą, bet jis po šio susitikimo nebekėlė telefono ragelio ir su ja daugiau nebekalbėjo.

Negali atiduoti pinigų

Klientui paskambino pati juos supažindinusi būrėja, jai šis paaiškino, kad nenori moteriai suteikti tuščių vilčių, Marija jam nepatikusi, todėl jis nebenori turėti su ja jokio kontakto.

"Aš nebežinau, kaip jos atsikratyti. Juk tuos pinigus pati įbruko, dabar negaliu jų atiduoti. Tai pagriebia lapelį ir pabėga, tai skandalą kelia. Prašiau duoti man jos banko sąskaitos numerį, pervesčiau, ir būtų ramu, bet negaunu. Norėjau policijoje matant pareigūnams atiduoti, bet lyg tyčia iš Priestočio gatvės apylinkės inspektoriai persikėlė į Kauno gatvę. Aš to nežinojau. Marija pamanė, kad ją apgavau. Nebežinau, kaip jos atsikratyti. Man atrodo, ji tiesiog pyksta, kad niekam nepatinka ir kad aš atsisakiau jos draugystės", – svarstė Jevgenija B.

Paskutinį spalio penktadienį abi šios moterys kvietė policiją.

Jevgenija B. norėjo, kad pareigūnai sutramdytų triukšmą keliančią klientę. Tačiau ši iki pareigūnų atvažiavimo išėjo.

Marija ketino prašyti pagalbos atgaunant savo 15 eurų, bet paskui suprato neteisingai nurodžiusi Bendrojo pagalbos centro operatorei adresą tos vietos, kur yra.

Ieškojo policijos pagalbos

Pareigūnai būrėjai paaiškino, kad Lietuvos įstatymuose nuo šių metų vasaros neliko straipsnio, numatančio bausmę už įžeidimą, tad moteris turėtų pati kreiptis į teismą. O tai visų pirmiausia reiškia išlaidas.

Moteris dar nėra apsisprendusi, kaip elgsis, tačiau neabejodama tvirtino, jog bendravimas su viešnia jai gerokai apkartino gyvenimą.

Marija pirmąją lapkričio darbo dieną pusvalandį telefonu bendravo su apylinkės inspektore Sandra Brinkyte.

Ši nekomentavo pokalbio, tačiau pareigūnės patirtis byloja, kad tikroji tiesa panašiuose konfliktuose slypi "ties viduriu" ir daryti išvadas galima tik pabendravus su abiem konfliktuojančiomis pusėmis.

Neretas atvejis, kai išlieję įtūžį telefonu žmonės vėliau bet kokių oficialių pretenzijų atsisako, tik maža dalis yra linkę metų metus bylinėtis dėl kokios nors gyvenimo smulkmenos.

Pokalbis telefonu negali būti traktuojamas kaip oficialus pranešimas apie nusikaltimą, nes telefonu neįmanoma užfiksuoti, kad pranešėjas buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nusikaltimą.

"Negaliu komentuoti konkretaus atvejo, bet daugybė kitų pavyzdžių rodo: jei ne žmonių godumas, paleistuvystė ir puikybė, mes neturėtume darbo", – tikino pareigūnė.