Pirkėjų kišenėse vis dar šiugždančios senosios 10 ir 20 litų kupiūros birželio 1-ąją taps bevertės. Nuo tos dienos iš apyvartos išimami 1997 m. laidos šių nominalų banknotai.

Negalios prekybos vietose

Kai kurie gyventojai iki šiol nežino, per kokį laikotarpį jie galės pasikeisti grynaisiais laikomas santaupas.

Nuogirdomis besivadovaujantys miestiečiai ėmė atidžiau sklaidyti savo piniginių turinį ir akylai apžiūrinėti turimas 10 ir 20 litų kupiūras.

„Kaip bus su tais gyventojais, kurie nežino, kad šie banknotai išimami iš apyvartos? Kur reikės juos dėti, jei nespėsiu pasikeisti? Girdėjau, kad išimami ir 2007 m. pagaminti litai“, – tikino klaipėdietis Stasys.

Tačiau iš tiesų atsisakoma ne 2007-ųjų, o tik 1997 m. laidos litų.

Šie 10 ir 20 litų banknotai nuo birželio 1-osios negalios kaip mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė ir negalės būti priimami prekybos centruose ar kitose prekybos vietose.

Lietuvos banko specialistų vertinimu, apyvartoje liko nedidelė dalis, vos 0,3–0,5 proc. pagaminto senųjų 10 ir 20 litų kupiūrų kiekio.

Keis be apribojimo

Pasak Lietuvos banko Kasos departamento Pinigų ekspertizės skyriaus viršininko Algimanto Sodeikos, Lietuvos bankas šios laidos ir nominalo banknotus keičia be apribojimo.

Juos bus galima pasikeisti bet kokiomis sumomis ir neribotą laiką.

„Jeigu turimi banknotai yra susidėvėję, juos galima pasikeisti Lietuvos banke ir jo skyriuose arba komerciniuose bankuose, o išimtus iš apyvartos – tik Lietuvos banke ir jo skyriuose. Nuo birželio 1-osios 1997 m. laidos 10 ir 20 litų banknotai bus išimti iš apyvartos“, – aiškino A.Sodeika.

Teigiama, kad šių banknotų nuspręsta atsisakyti, nes jie nebeatitinka reikalavimų.

„Specialių reikalavimų apsaugos priemonėms nėra, todėl visos apsaugos priemonės, kurios naudotos 1997-ųjų laidos 10 ir 20 litų banknotuose, yra geros. Tačiau atsirado naujų, sudėtingesnių, sunkiau padirbamų, tos priemonės ir buvo panaudotos naujų laidų banknotuose – punktyrinis apsauginis siūlelis, blizgantys dažai, popieriaus įspaudimas ir kita“, – teigė A.Sodeika.

2007-ųjų kupiūros liks

Kol kas 2007 m. laidos 20 litų banknotų keisti tikrai neplanuojama.

„Nors jų ir pasitaiko padirbtų, bet tokių banknotų kiekis yra mažas. Pavyzdžiui, pernai vienam padirbtam 20 litų banknotui teko 200 tūkst. vienetų apyvartoje esančių dvidešimtukų. Taip pat reikėtų pasakyti, kad padirbtų banknotų kokybė yra prasta ir juos atskirti nuo tikrų nėra sunku“, – tikino A.Sodeika.

Apie iš apyvartos išimamus šios laidos banknotus nebuvo girdėję ir Seimo nariai.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas, išgirdęs šią naujieną, išpūtė akis.

„Prieš keturias valandas bendravau su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku, tokio sprendimo dar nebuvo“, – vakar stebėjosi K.Glaveckas.

Palaikė pokštu

Biudžeto ir finansų komiteto narys Žilvinas Šilgalis, išgirdęs klausimą apie iš apyvartos išimamus banknotus, nusijuokė, kad tai esą būtų geras balandžio 1-osios pokštas.

„Prisipažinsiu, pirmą kartą girdžiu. Tai tik byloja, jog žmonėms trūksta informacijos. Spėju, kad nėra ko sielotis. Nebus taip, kad vieną dieną juos išėmė iš apyvartos ir rytoj jie jau nebegalioja. Juk, pavyzdžiui, Anglijoje seno nominalo kupiūros buvo labai ilgai keičiamos. Būta atvejų, kai paveldėtojai atrasdavo senelių palikimus“, – tvirtino Ž.Šilgalis.

Grynuosius laiko kojinėje

Seimo Ekonomikos komiteto narys Julius Veselka taip pat pripažino, kad nėra girdėjęs apie jo piniginei gresiančius pokyčius.

„Tikiuosi, kad pinigų tai tikrai bus. Pirmiausia tai turi būti išaiškinta paprastam žmogui, kuris per dieną uždirba 10 litų, jam suprantama kalba. Žmogus turi žinoti, kas bus su jo pinigais“, – tvirtino Seimo narys.

Pasak J.Veselkos, viešas valdžios veiksmas gyventojams turi būti žinomas.

„Santaupų ne kartą turėjome, jau esame grūdinti. Tačiau iš tiesų pensininkai pinigus vis dar laiko kojinėje. Atsimenu, kaip sovietmečiu per naktį pinigai turėjo būti pakeisti. Kai galvoje įsiveisia utėlių, demokratija jų neišvarysi“, – juokėsi J.Veselka.

Iš smulkintų pinigų – menas

Ūkio banko Klaipėdos skyriaus vadovas Kazimieras Liniauskas tikino, jog klaipėdiečiai net neturėtų pajusti, kad iš apyvartos išimami seni banknotai.

„Suprantu, kad tarp žmonių nuotaikos yra liūdnos – kyla degalų kainos, šildymas brangsta, o čia dar ir kupiūras išiminėja. Tačiau galiu patikinti, jog žmonės to net nepajus. Jokios čia bėdos nėra. Juk seni, sudėvėti banknotai yra nuolat keičiami. Tai nenutrūkstamas procesas“ – tvirtino K.Liniauskas.

Į Lietuvos banką sugrįžę banknotai suskaičiuojami, surūšiuojami, patikrinama, ar jie nepadirbti.

Nebetinkamos naudoti kupiūros sunaikinamos – supjaustomos į smulkias drožles.

„Šiuo metu dauguma nebetinkančių apyvartai banknotų yra sunaikinami perskaičiavimo metu. Banknotų skaičiavimo mašinos susidėvėjusius banknotus automatiškai susmulkina, ir tai papildomai nekainuoja“, – tvirtino Lietuvos banko Kasos departamento Pinigų ekspertizės skyriaus viršininkas A.Sodeika.

Susmulkinta popierinių pinigų masė niekam nebetinkama, tačiau nedidelė jos dalis vis dėlto prižadinama „antrajam gyvenimui“.

„Iš jos gaminami sandarūs suvenyriniai briketai, taip pat kapsulės, kurios tvirtinamos prie informacinės medžiagos apie Lietuvos Respublikos pinigus. Beje, nedidelei daliai sunaikintų litų banknotų buvo lemta tapti meno kūriniu – skulptorius Leonas Pivoriūnas panaudojo banknotų drožles kaip meninės išraiškos priemonę. Jo sukurta kompozicija “Architektūrinė atodanga„, puošianti Pinigų muziejaus sieną, pagaminta iš ES valstybių sunaikintų banknotų. Tarp jų ir litų“, – teigė A.Sodeika.