Pilis ir jos papėdė

Jei kas nors paklaustų, kur yra Klaipėdoje išlikusi seniausia vieta, greičiausiai daugelis atsakytų, jog tai piliavietė. Logiška, nes jei mieste yra išlikusi piliavietė, aišku, kad ji turi gilių sąsajų su praeitimi. Pilis žmonės statė saugodamiesi ne nuo šautuvų ar patrankų, o nuo kardais ar durklais ginkluotų raitelių, pėstininkų.

Kalbant apie pilis, iš karto padvelkia ankstyvaisiais viduramžiais. Žemėse, kurios priklausė kuršiams (o pajūrio lietuviai laiko save jų palikuonimis), pilį, vadinamą Mėmelburgu, dabartinėse Dangės upės žiotyse 1250 m. pastatė Livonijos ordinas.

Tos autentiškos pilies, kuri tuomet buvo pastatyta, savaime aišku, nebeturime, nes ji ne kartą buvo užpulta ir deginta. Turime vietą, įlanką, Dangės upę, kur stovėjo laiveliai. Turime bendrą sąsają su šia diena – pilis, jos sienos, apsaugos grioviai, laivai, savotiškas priešpilio uostas. Turime piliavietę, kuri būtų viena unikaliausių Lietuvoje, jei tik pavyktų atstatyti daugmaž tokią, kokia ji buvo.

Nedaug senųjų miestų prie Baltijos jūros yra išsaugoję ar naujai atkūrę senąsias pilis, kurios saugojo miestus ir yra savotiški jūriniai objektai prie vandens, ir tuomet, ir dabar traukę laivus.

Ypatingi iš senovės atkeliavę objektai prie piliavietės yra senasis pilies uostas ir Pauliaus Vilio Lindenau laivų statykla. Šios vietos gali džiuginti akį, kelti pasididžiavimą Klaipėda kaip istoriniu jūriniu miestu, tik dar reikia įdėti darbo ir suteikti jiems pirminį vaizdą. Puikiai žinome, kad ką nors autentiškai rekonstruoti yra daug sunkiau, nei pastatyti naujai.

Vieta: piliavietės uostas ir išskirtinė Klaipėdos architektūra. Redakcijos archyvo nuotr.

Senojo uosto liudininkai

Ką dar tokio jūrinio turime Klaipėdoje? Atsakymas – ištisą senovinį uostą. Ne dabartinį, kuris tęsiasi nuo uosto vartų prie Melnragės iki Kiaulės Nugaros ir Malkų įlankos.

Turime išlikusį senąjį Dangės uostą su krantinėmis, su autentiškais arba beveik autentiškais prie jų buvusiais pastatais.

Na ir kas, kad šiandien vargu ar įplukdytume ir kažin ar prišvartuotume tokį krovininį laivą, kokius Dangėje švartuodavo XIX ar XX a. Dangėje yra palyginti daug jūrinio senojo Klaipėdos miesto dvelksmo tiek jos žemupyje, tiek tolėliau, ties buvusia pramonine zona.

Čia verta prisiminti, kad XIX ir XX a. pradžioje į Dangės upę įplaukdavo ir būdavo švartuojami laivai iki 3 km.

Istorija: laivai Žiemos uoste, įkurtame XIX a. Redakcijos archyvo nuotr.

Iš senojo Dangės uosto prie jo krantinių yra išlikę nemažai namų, kurie anuomet buvo ir uosto sandėliai, ir jo administravimo statiniai. Ypač vertinga, valstybės saugoma kultūros vertybė yra istoriniam Klaipėdos senamiesčiui būdingi fachverkiniai sandėliai. Išskirtinis yra ir senamiestis, kuris tokiu tapo ir išliko ne dėl to, kad memelenderiai turėjo ypatingą skonį. Tai buvo uostamiestis, jame gyveno turtingesni žmonės, užsieniečiai – vokiečiai, olandai, anglai, škotai, žydai, atnešę ir kiek kitokią architektūrinę kultūrą.

Vertėtų prisiminti, kad Dangės uostas tarsi buvo Mėmelburgo pilies bendraamžis. Pilis ir uostas augo ir vystėsi kartu nuo XIII a. Uostas gal netgi atsirado anksčiau, nes vietiniams žvejams čia buvo geras užutėkis laikyti laivus.

Klaipėdoje turime ir beveik autentišką Žiemos uostą. 250 m ilgio, 180 m pločio ir 5,5 m gylio Žiemos uostas iškastas 1855 m., visiškai užbaigtas 1872 m. Iki tol toje vietoje buvo natūrali įlanka, kur pakrantėje į Klaipėdą žiemoti atplaukę burlaiviai glausdavosi jau nuo XVI a.

Realybė: plukdoma mediena buvo vienas iš senojo Klaipėdos Dangės uosto veiklos variklių. Redakcijos archyvo nuotr.

Senasis jūrinis peizažas

Senoji jūrinė Klaipėda buvo ne vien Dangės ar Žiemos uostas, senamiestis ar Piliavietės kompleksas.

Senoji jūrinė Klaipėda buvo ne vien Dangės ar Žiemos uostas, senamiestis ar Piliavietės kompleksas.

Išskirtinė istorinė Klaipėdos miesto vieta – vadinamasis Vitės uosto ir jūrininkų kvartalas. Išskirtinis jo objektas ir buvę Vitės, Bomelio Vitės žvejų uostai. Dabar didesnė dalis Vitės kvartalo yra Klaipėdos uosto zona už gelžbetoninės tvoros.

Klaipėda yra išsaugojusi ir XIX a. pastatytą unikalų Kopgalio bastiono kompleksą, kur įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus. Kopgalio bastionas pradėtas statyti 1865 m., bet iki galo taip ir nebaigtas. Svarbiausia, kad jis, skirtingai nei Miško kvartale buvęs jo brolis, nesunaikintas ir išliko iki mūsų dienų. Tai yra unikalus ir retas gynybinis objektas Baltijos jūros regione.

Galime didžiuotis ir tuo, kad šalia Klaipėdos yra unikalus objektas – Karaliaus Vilhelmo kanalas. Jis buvo iškastas išskirtinai tik dėl to, kad šiuo kanalu į Klaipėdos uostą reikėjo plukdyti medieną. Juo plaukė įvairūs laiveliai, kurie plukdė prekes ir keleivius.

Su mediena susijusi ir dar viena unikali senosios Klaipėdos peizažo dalis – vėjo malūnai. XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje pagal Kuršių marias arba šiandieninį Klaipėdos uosto laivybos kanalą buvo 24 olandiško tipo vėjo malūnai-lentpjūvės ir 14 kitos paskirties vėjo malūnų. Jų veikla daugiausia buvo susijusi su jūros prekyba. Nė vienas vėjo malūnas neišliko. Apie juos liudija V.Barto 1806 m. uosto graviūra.

Ypatingą vertę turi Klaipėdos objektai, kurie buvo tolėliau nuo Dangės uosto ir piliavietės, ir tie objektai, kurie buvo už Klaipėdos ribų.

Aplink anuometinę Klaipėdą buvo palyginti nemažai dvarų. Kokios nors didesnės sąsajos su Klaipėda, kaip jūriniu miestu, jie mažai turėjo. Dauguma tuomet už Klaipėdos ribų buvusių dvarų ar dvarelių (Paupio (Bachmano), Tauralaukio, Rumpiškės, Sendvario, Gedminų) yra šiandieninio uostamiesčio dalis.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.