XVI tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“, vyksiantis Klaipėdoje penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, sulauks kaip niekad anksčiau daug dalyvių.

Jame pasirodys trupės ir muzikuojančių aktorių grupės iš Vilniaus ir Klaipėdos, vaidins teatrai iš Italijos, Portugalijos, Lenkijos, Rusijos ir Kirgizijos.

Trumpai – apie juos ir jų spektaklius bei koncertus, kuriuos regėsime, girdėsime „Šermukšnyje“.

„Teatromosca“ (Sintra, Portugalija)

„Mažas Helenos Keller portretas“

Liepos 1 d. 19 val. aikštėje prie „Meridiano“

Tekstai – Tiago Patrício, režisūra – Pedro Alves, istorijos konsultantas Daniel Alves, dailininkas Alex Gozblau, režisieriaus asistentė Diana Alves.

Atlikėjai: Pedro Almeida (plastika), Diana Alves (šokis) ir Rita Rodrigues (vaidyba).

...Aš esu Hellena Keller. Aš išmokau savo vardą ir pažinau daiktus, liesdama juos rankomis, taip kaip tu mokaisi skaičiuoti pirštais. Aš apakau ir apkurtau dvejų metų, nes susirgau. Gimiau 1880 m. mažame Alabamos mieste, JAV pietuose. Noriu jums papasakoti apie savo mokytoją En Salivan, kuri išmokė mane matyti rankomis ir girdėti pirštais. Ji nušvietė mano tamsų kambarį, kuriame gyvenau ir atvėrė duris į kalbos pasaulį. Po keturių mėnesių jos pamokų aš jau galėjau parašyti trumpus laiškus mamai ir savo draugams. Nuo tada aš nenustoju rašyti, siųsti laiškus ir pasakoti, kaip aš to išmokau...

Šis spektaklis skiriamas vaikams nuo trejų metų ir žmonėms su specialiais poreikiais.

Premjera publikai pristatyta 2010 m. rugpjūtį.

Aktorių trupė „Teatriukas“ (Vilnius)

Teatralizuotas koncertas „20 Juozo Erlicko dainų”

Liepos 1 d. 20 val. aikštėje prie „Meridiano“

Tai – teatralizuotas koncertas  su palingavimais ir padainavimais. „Teatriuko” aktoriai įtrauks į veiksmą visus žiūrovus – kartu darysime greičiausią pasaulyje mankštą, kursime eilėraštį ir pan. Koncerte gyvai skambės pagal J.Erlicko  eiles sukurtos dainos.

Kuo „Teatriukas“ išsiskiria iš kitų teatrų? Anot žiūrovų – paprastumu, šiltumu, mobilumu, nuoširdumu. Tai profesionalių, nepriklausomų aktorių trupė, vaidinanti, dainuojanti, organizuojanti šventes vaikams ir suaugusiesiems visoje Lietuvoje.

„Teatriuką“ 1998 m. rudenį įkūrė trys draugai, Vilniaus universitete baigę aktoriaus ir filologo specialybės studijas (kurso vadovė – aktorė Nijolė Gelžinytė): Dalia Mikoliūnaitė, Žilvinas Ramanauskas ir Arturas Varnas. Nuo 2004 m. aktorių trupė „Teatriukas“ – tarptautinės teatrų vaikams ir jaunimui organizacijos ASSITEJ narė. Apvažiavę visą Lietuvą keletą kartų, aplankę lietuvius JAV ir didžiuosiuose Europos miestuose, „Teatriuko“ aktoriai į sceną yra užkopę daugiau nei 1500 kartų.

A.Amūralijevo dramos teatras (Biškekas, Kirgizija)

Altynbeki Maksūtovo „Amžinas ratas“ („Ailampa“)

Liepos 1 d. 21.30 val. aikštėje prie „Meridiano“

Tai legenda – sakmė. Idėjos autorius ir režisierius – Altynbekas Maksūtovas, scenografija ir kostiumai – Zuchra Мukambetova, plastika – Sergejus Strelcovas, kompozitorius – Rachatas Kočorbajevas, vokalo pedagogas – Piotras Chanas.

Atlikėjai: Zainidinas Uulu Ulanas, Dinara Apsatarova, Ženišas Abdijevas, Arnis Kydyrmyševas, Omurzakas Kajypovas, Askaras Džetigenovas, Nurlanas Abdrachmanovas, Nakinai Dyjkanova, Dinara Aitykejeva.

...Senovėje gyveno tauta – gamtos vaikai. Jie meldėsi kalnams ir upėms, suprato gamtą kaip aukščiausią harmoniją. Tauta pasižymėjo išmintimi, dorovingumu ir dosnumu. Jos religija buvo sąžinė, tikėjimas – šventumas, įstatymas – tiesa. Klajodama per bekraštes laiko erdves, tauta gausėjo. Atsirado naujos gentys, turtingi ir vargšai, o kartu ir žmogiškosios nuodėmės. Sutriko įprastinė gyvenimo tėkmė. Atėjo griūtis ir saulės užtemimas, prilygstantis pasaulio pabaigai... Jie liko dviese – vyras ir moteris, didingų protėvių palikuonys. Jiems gimė penki sūnūs. Tėvai vaikus auklėjo pagal protėvių tradicijas. Sūnūs augo, brendo. Tėvas nusprendė išbandyti juos valdžia, laikinai perduodamas ją kiekvienam iš vaikų. Paragavę valdžios skonio, sūnūs pradėjo besąlygiškai jos siekti. Bet trukdo tėvas... Vėl prasideda suirutė, viskas kartojasi... Moteris pagimdo dar vieną sūnų, kaip du vandens lašai panašų į tėvą... Koks bus jo likimas?..

A.Amūralijevo dramos teatras įkurtas 1993 m. Teatro koncepcija – estetiškas reginys, stereotipų laužymas, įvairiausių scenos žanrų eksperimentai. Teatre dirba trys kolektyvai: dramos trupė, folkloro grupė „Saamal“ ir džiazo grupė „Aura“. Teatras dalyvavo tarptautiniuose teatro festivaliuose Japonijoje, Kazachijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Uzbekijoje. Teatro meno vadovė – C.C.Umūralijeva, direktorius – U.T.Belekbajevas.

 Teatras “AKT” (Varšuva, Lenkija)

Gatvės vaidinimas „Ikaras”

Liepos 1 d. 23 val. aikštėje prie „Meridiano“

Spektaklis sukurtas pagal Z.Herberto „Dedalą ir Ikarą” („Šviesos styga”, 1956 m.).

Režisierius – Antony Pigeon, scenografija, kostiumai, choreografija – „AKT“ teatro, šviesos – Adam Sztorc, vokalas – Doministry DJ Hiro Szyma.

Aktoriai: Marta Suzin, Agnieszka Musiałowicz, Ola Musiałowicz, Marek Kowalski, Tomasz Musiałowicz, Janusz Porębski, Krzysztof Skarżyński, Tomasz Dusiewicz.

Pirmoji naktinė premjera – 2005 m.

Šis gatvės spektaklis byloja apie tai, kad „mūsų širdys, paskendusios kasdienybėje, kartais pasiilgsta gaivaus oro”... Nepataisomas svajoklis Ikaras nenorėjo sutikti, kad su dirbtiniais sparnais neįmanoma pasiekti dangaus... Ir trenkėsi į Žemę. Tai yra šio vaidinimo tema. Spektaklis tik varijuoja Ikaro temą. Jame susitinka du pasauliai – mitologija ir kasdienybė, du skirtingi požiūriai apie svajonę skraidyti. Absurdas ar realaus gyvenimo humoras metaforiškai susipina su Ikaro svajonėmis, kurių turime visi kai kuriais mūsų gyvenimo momentais. Spektaklyje susilieja fantastika ir tikrovė. Pantomima, šokis, cirkas, ugnis, akrobatika „Ikarą” paverčia įspūdingu reginiu. Spektaklio veiksmą lydi gyvai skambantis vokalas.

Jaunieji Estijos ir Lietuvos choreografai

Šiuolaikinio šokio kompozicijos

Liepos 2 d. 18.30 val. aikštėje prie „Meridiano“

„Dievų namai“ – tai choreografės Dovilės Binkauskaitės, šokėjų Petro Lisausko ir Agnijos Šeiko projektas.

„Mikas ir pusryčiai“ – šoka Aušra Venskienė, Aistė Abromavičiūtė, P.Lisauskas, Inga Kuznecova, vaidina Mikalojus Urbonas, groja Dmitrijus Komarovas (mušamieji), Povilas Dapkus (gitara), Valentas Puišys (bosas) ir Donatas Senkus (perkusija).

„Rankos, kvepiančios vėju“ - choreografės Daivos Palubinskaitės ir šokėjos Lauros Geraščenko kūrinys.

„Sapnas“ – choreografija ir šokis Maria Goltsman (Estija), garsas – Jevgenijaus Berezovskio.

Jaunimo teatras „Svobodnoje prostranstvo“ (Oriolas, Rusija)

Euripido „Alkesta“

Liepos 2 d. 20 val. aikštėje prie „Meridiano“

Kompozitorė – Irina Chrisanidi, režisierius – Aleksandras Michailovas, dailininkė – Marija Michailova, baletmeisteriai – Olegas Nikolajevas ir Svetlana Ščekotichina, chormeisterė – Olga Selina, aranžuotės – Sašos Michailovo, vokalo pedagogė – Valerija Torgova.

Veikėjai ir atlikėjai: Кorifėjus – Michailas Artemjevas, choras - Valerija Žilina, Jelena Zaiceva, Stanislavas Ivanovas, Nona Isajeva, Valerijus Lagoša, Аntonas Laskinas, Lidija Ponomariova, Julija Prochorova, Nikolajus Rožkovas, Оlegas Semičevas, Margarita Ryžikova, Natalja Šutejeva, Apolonas – Sergejus Kozlovas, Аleksejus Kondrachovas, Alkesta – Valerija Žilina, Admetas – Sergejus Kozlovas, Аleksejus Kondrachovas, Heraklis – Rostislavas Bylikas, Feretas, Admeto tėvas – Nikolajus Rožkovas, Оlegas Semičevas, mirties demonai, tarnai – Artiomas Isakovas, Аrtūras Gorbunovas, Dmitrijus Litvincevas, Аleksandras Sapožnikovas, Аnastasija Beker.

Muzikinis spektaklis sukurtas pagal vieną žinomiausių Elados mitų – tai Alkestos istorija. Alkesta paaukojo savo gyvybę, kad nuo žūties išgelbėtų savo mylimąjį Admetą. Apie Alkestą šimtmečius buvo kuriamos pjesės, operos, oratorijos. Euripidas – vienas pirmųjų autorių. Jo „Alkestoje“ veikia žmonės, mitiniai herojai, dievai. Visiems suteiktos ryškios charakterio savybės. Tragiška istorija su laiminga pabaiga žiūrovui leidžia pajusti visą jausmų gamą ir net kartu su herojais pasiekti katarsį. Spektaklio kūrėjai vadina savo kūrinį muzikine drama, artima šiuolaikinei operai ir miuziklui, senovinei misterijai.

Teatras „Svobodnoje prostranstvo“ yra tarptautinės teatrų vaikams ir jaunimui organizacijos ASSITEJ narys, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Baltarusijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje, Izraelyje, JAV, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Turkijoje, Ukrainoje.

Andrius Kulikauskas ir grupė „Kuli Family“ (Vilnius)

Koncertas „Būn tep“

Liepos 2 d. 21.30 val. aikštėje prie „Meridiano“

Koncerte skambės gerai žinomos ir negirdėtos kompozitoriaus ir muzikanto Andriaus Kulikausko autorinės dainos. Kad jos suskambėtų dar trankiau, Žemaitijos bardas ryžosi suburti naują, siautulingą grupę „Kuly Family”, į kurią susibūrė režisierius Aidas Giniotis ir  teatro „Atviras ratas“ aktoriai Ieva Stundžytė, Marija Korenkaitė, Agnė Kaktaitė, Judita Urnikytė, Vytautas Leistrumas, Jonas Šarkus, Giedrius Kiela.

Ainos Zinčiukaitės kostiumų kolekcija „Furijos“

Skambant dueto „Žemaitijos perlai“ dainoms

Liepos 2 d. 23 val. aikštėje prie „Meridiano“

Kaip sakė kolekcijos autorė Aina, „Furijos" – tai asmeninės, literatūrinės ir istorinės patirties lydinys. Šioji kolekcija, kaip visada, apie ją – Moterį. Menininkės idėją  festivalio „Šermukšnis“ metu padės perteikti Klaipėdos pantomimos teatro „A“ aktorės.

Klaipėdos muzikinio teatro solistai Loreta Ramelienė ir Mindaugas Rojus – Lietuvos publikai jau žinomi ir kaip charizmatiškas duetas „Žemaitijos perlai“. Kūrybinį jo skrydį palaimino pats prof. Eduardas Kaniava. Atlikėjai koncertavo Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje. M.Rojus ypatingo populiarumo sulaukė po dalyvavimo LTV muzikiniame projekte „Triumfo arka“. „Koncertuose pagauna nesuvaldomas noras pokštauti, išjudinti publiką, įžiebti gerą nuotaiką“,  – sakė Loreta.

Teatras-studija „Palėpė“ (Vilnius)

Rėjaus Bredberio „Kostiumas“

Liepos 3 d. 17.30 val. aikštėje prie „Meridiano“

Apsakymo „Nuostabus grietininių ledų spalvos kostiumas“ motyvais (vertė Marius Macevičius) sukurto spektaklio režisierius – Olegas Kesminas, dailininkė – Rasa Kriščiūnaitė, kompozitorius – Jonas Sakalauskas, kostiumai – Eglės Sniečkutės, garsas ir šviesa – Dalios Kiaupaitės ir Jolitos Blažytės.

Vaidina Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatro-studijos „Palėpė“ aktoriai: Milda Andrikytė, Šarūnė Bartė Staponaitė, Ignas Rimkus, Mantas Žemaitis, Dmitrijus Jarašius, Vilius Kuzminskas, Vytautas Danilevičius, Andrius Šlimas.

...Šeši jauni meksikiečiai emigrantai vakare nuobodžiauja namie – be pinigų niekur nenueisi... Gomesas pasiūlo puikią idėją – „susimesti“ ir nusipirkti prašmatnų baltą kostiumą – vieną šešiems asmenims. Taip kiekvienas galės po keletą valandų praleisti išsvajotame rojuje – be skurdo ir nelaimių... Reikia labai stengtis kostiumą nešioti tvarkingai. Bet draugai nepasitiki Vamenu, kadangi jo elgesys nenuspėjamas. Taip ir atsitinka: Vamenas nueina į barą, įsivelia į peštynes, pagaliau jį partrenkia automobilis... Visi įsitikinę, kad kostiumui galas. Bet, ačiū Dievui, įvyksta stebuklas – kostiumas išlieka švarus ir tvarkingas... Martinesas svajoja, kad kostiumas padės išsipildyti visoms jo gyvenimo svajonėms. Jis sutinka jauną merginą ir įsimyli. Jis galvoja apie draugystę, nepriklausomą nuo turtų... Jei kiekvienas turės kostiumą ir pinigų – tai draugystės pabaiga.

„Trupė p.s.“ (Klaipėda)

Valentrino Masalskio „Žinia“

Liepos 3 d. 19 val. aikštėje prie „Meridiano“

Aktoriaus, režisieriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Valentino Masalskio vadovaujama studentų trupė savo „Žinią“ Klaipėdai jau pranešė šį pavasarį Teatro aikštėje.

Šis gatvės spektaklis kiekvienam žiūrovui suteikia galimybę siunčiamą žinią priimti savaip. Emocionalų atlikėjų kalbėjimą, dainavimą, šnabždėjimą „jokia“ kalba klausytojas gali interpretuoti, sukurti asmeninę, jam artimiausią prasmę. Vienintelė pasirodymo metu skambanti daina su žodžiais atliekama senovės keltų kalba. Vienintelis aktorių daiktinis pagalbininkas – medinės lentelės, kurios veikia ir kaip muzikos instrumentai.

„Tai prilygo stipriam žaibo kirčiui iš giedro dangaus: praeiviai nuščiuvo, gavę žaibišką energijos, nuoširdumo, estetinės švaros smūgį, ir vėl liko veltis chaotiškoje gatvės minioje, – pasidalijo įspūdžiais šį gatvės spektaklį Kaune stebėjusi teatrologė Vida Savičiūnaitė. – Tačiau patyrę šią neverbalinę – vien muzikiniu ritmu, balsu, vokalu ir kūno kalba mums smeigtą žinią, net grįžę į minią akcijos stebėtojai liko paženklinti stipraus emocinio sukrėtimo. Tokios formos ir turinio dermės, estetinės švaros, vidinės energijos ir tokio tikėjimo tuo, kas daroma, net ir teatre seniai nemačiau. Sužavėjo griežta, aštri ritualinės akcijos forma ir absoliuti kiekvieno dalyvio vidinė laisvė, individualybės jėga toje tarsi kareivių pulko struktūroje. Negali papasakoti tikslaus siužeto, tačiau visu kūnu jutau jaunos trupės nešamą išpažinties, dvasinės iškrovos misiją ir jos svarbumą kiekvienam dalyviui.“

Teatro trupė „Gli Incauti“ (Bolonija, Italija)

Mariaus Ivaškevičiaus „Link Madagaskaro“ (I dalis / Išvykimai)

Liepos 3 d. 20 val. aikštėje prie „Meridiano“

Vertimas ir režisūra – Stefano Moretti, foto- ir video- – Andrea Messana. 

Aktoriai: Luca Carboni (Gerbutavičius), Pasquale Di Filippo (Kazimieras Pokštas), Stella Piccioni (Salė).

Gegužės 14-ąją Turino miesto teatre „Garybaldi“ debiutavo M.Ivaškevičiaus pjesė „Madagaskaras“, pirmą kartą išversta į italų kalbą ir pastatyta Italijos scenoje. Jauna Bolonijos teatro trupė „Gli Incauti“ (liet. neatsargieji, neapdairūs) – nepriklausoma aktorių asociacija, susikūrusi 2008-aisiais Mažojo Milano akademijos studentų iniciatyva ir vadovaujama jauno režisieriaus Simone’o Toni’o. „Gli Incauti“ spektaklio „Link Madagaskaro“ projektas laimėjo teatro „Garybaldi“ konkursą „Residenze creative 2011“ ir yra įtrauktas į Ovados teatro festivalio „Teatriniai atgimimai“, skirto Italijos suvienijimo 150-mečiui, programą.

Naujas teatrinės raiškos formas (muzikos, performanso, neoekspresinių vizualinių menų elementus) pasitelkę „Gli Incauti“ aktoriai siekia kurti socialinį teatrą, kalbantį apie mūsų dabartį, jos socialinį ir politinį susiskaldymą bei grėsmingai įsigalintį žmogaus abejingumą pasauliui. Pasitelkdama teatrą, kuris išlieka unikali aktoriaus ir žiūrovo „realaus susitikimo“ vieta, italų trupė nori apeliuoti į žiūrovo atsakomybę ir su juo megzti konstruktyvų kultūrinį dialogą, inspiruoti visuomenės autorefleksiją, byloti apie jos vidinius konfliktus, moralinę laikyseną bei dalytis etine ir estetine patirtimi.

M.Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ pasakoja apie įsivaizduojamą lietuvišką utopiją ir žmones, savo emocines ir intelekto jėgas aukojančius jai įgyvendinti. Pasakoja apie istorijos smurtą, neišvengiamai sužlugdantį jų likimus ir pastangas „mylėti taip, kaip dar niekas iki jų nemylėjo, tikėti taip, kaip dar niekas iki jų netikėjo, norėti taip, kaip dar niekas iki jų nenorėjo, ir perkelti tai, kas dar niekad nebuvo perkelta“ (iš „Autoriaus įžanginio žodžio“).

Roko grupė „Wake’N’seE”

Koncertas „Ramybės nebus“

Liepos 3 d. 21.30 val. aikštėje prie „Meridiano“

„Wake‘N‘seE“ – tai penkių vaikinų ( Darius, Edgaras P., Justas, Edgaras V. (a.k.a. Vilys) ir Karolis) grupė, susikūrusi visai neseniai. Juos vienija bendra svajonė – kurti muziką. Jie pažįstami jau daugelį metų, todėl tai ne pirmas bendras projektas. „Vendeta“, „APWM“, „Intro“, „I.M.G“ ir begalė smulkesnių projektų, kuriuose buvo galima išvysti bent vieną iš jų. Bendra patirtis bei kartu praleistas laikas vaikinams padeda geriau suprasti vienas kitą, todėl nekyla sunkumų kartu kuriant bei atliekant muziką.

Jie stengiasi neapsiriboti  vienu muzikos stiliumi. Daugiausia laiko skiria bliuzo bei džiazo improvizacijoms, tačiau jų pasirodymuose galima išgirsti ir poproko, rokenrolo ar net dainuojamosios poezijos kūrinių. Nors kiekvienas narys turi savo vaidmenį grupėje, jos nariai nevengia keistis instrumentais – mano, jog tai suteikia jiems universalumo. Muzika „Wake‘N‘seE“ nėra vien tik būdas išgarsėti. Jiems svarbus klausytojas, tačiau ne komerciniu atžvilgiu. „Grojame savo malonumui. Kol kas profesionalių, studijoje darytų įrašų neturime, – prisipažino vaikinai. – Visi savo muzikinę veiklą pradėjome nuo mažų dienų, tad galų gale sudėjus viską kartu, gavome gana neblogą rezultatą. Žinoma, sieksime tobulumo. Mūsų penketuką sieja ne vien muzika, taip pat esame ir artimiausi draugai. Didžiąją dalį laisvalaikio praleidžiame kartu. Nė vienas mūsų susibūrimas nepraeina be gitaros.“

Memelio teatras (Klaipėda)

„(ne)Laimingi žmonės“

Liepos 3 d. 23 val. aikštėje prie „Meridiano“

Tai jauno uostamiesčio teatro miuziklas pagal Kate Bush kūrybą. Režisierė – Rūta Bunikytė, choreografė – Aistė Abromavičiūtė, vokalas – Editos Bodrovaitės, aranžuotė – Raimondos Vaičiūtės, kostiumų dailininkė – Gretė Petkevičiūtė.

Muzikantai: mušamieji – Dainius Kažukauskas, gitara – Vaidotas Rukas, kontrabosas – Arman Isojan, klavišiniai –Viktorija Varanavičiūtė, pučiamieji – Vilius Surdokas, pritariantieji vokalai – Raimonda Vaičiūtė, Jekaterina Gončiarenko.

Šokėjai: Gerda Sruoginytė, Modestas Milčius, Inga Kuznecova, Adam Czaplis, Mantvydas Žilinskas, Robertas Žlibinas, Simona Kuliševaitė, Danguolė Austytė, Indrė Mostavičiūtė, Marius Drakšas.

Miuziklas „(ne)Laimingi žmonės“ – tai vieno baro istorija. Baro dainininkė yra visų istorijų liudytoja. Siužetai kartojasi, keičiasi tik žmonės juose. Tie patys vaizdai išnyra kiekvieną dieną: vienišiai, meilės nekenčiantys ir save mylintys labiau už viską, kareiviai, laisvo elgesio merginos... – jie visada užsuka į barą tam, kad už jo durų paliktų savo realų gyvenimą. Tačiau aistros žengia į barą kartu su žmonėmis. Ir baras virsta jų naujosios realybės namais, aistrų karo lauku. Kiekvienas staliukas – atskira gyvenimo istorija. Tačiau nė viena diena, praleista bare, nepakeičia lankytojų gyvenimų. Žmonės per silpni, kad drįstų žengti svarbų žingsnį. Tai – baro dainininkės gyvenimo filosofija. Baro gyvenimas – jos vizija. O lankytojai – sukurti stereotipai, pakviesti dar kartą išgyventi eilinę nesėkmę. Tačiau ir marionetės kartais nori nusikirpti siūlus ir žengti sau. Spektaklis apie tai, kad žmonės – nelaimingi, nes turi neišsipildžiusių svajonių; mes visi kaip kareiviai tam tikram socialiniam mūšio lauke; visi kariaujame su aplinka, su artimu, net su savimi... Kas yra laimingi žmonės? Kaip gyventi? Visada yra ir kitas pasirinkimas. Reikia tik išdrįsti jį pamatyti.