Pajūrio regioniniame parke visą vasarą naktimis buvo stebimas keistas reiškinys – kopose, ant pačio kopagūbrio, gulyklas buvo įsirengę šernai.

Pamėgo pajūrį

Aplinkosaugininkai suko galvas, kaip išprašyti suaugusius patinus iš saugomo kopagūbrio. Buvo baimintasi, ar gyvūnai nekels grėsmės kokiam nors naktiniu pajūriu besigrožinčiam poilsiautojui.

Kretingos miškų urėdija skaičiuoja, kad per medžioklės sezoną pavyko gerokai sumažinti šernų skaičių.

„Tai nėra labai įspūdingas pokytis, bet šernų tikrai yra kur kas mažiau. Vien nuo gegužės pradžios sumedžiota kelios dešimtys šernų. O Kretingos urėdijos plotuose, kurie apima Skuodo, Kretingos ir Klaipėdos rajono miškus, mes buvome suskaičiavę apie 100 šernų“, – kalbėjo Kretingos miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Sigitas Kupšys.

Miško nežaloja

Miškininkų manymu, šernai miškui teikia naudą. Gyvūnai mineralizuoja miško paklotę.

„Knisdami samanas, jie mums tik padeda, geriau medžių sėklos pasisėja. Šernų negalima prilyginti stirnoms, briedžiams ar elniams, kurie nuskabo jaunų medžių viršūnes, nulaupo žievę, išlaužo šakas. Šernai rimtas priešas yra tik paukščiams, kurie peri ant žemės“, – pasakojo S.Kupšys.

Pašnekovas prisiminė laikus, kai miškuose briedžių priviso tiek, kad miškininkai net nustojo atsodinti nuniokotus pušynus.

„Gamtoje turi būti ekosistemos pusiausvyra. Negali miškas būti be žvėries, nes kai kurios rūšys naikina kenkėjus. Tačiau jei kurių nors gyvūnų rūšių yra per daug arba atsiranda invazinių rūšių, tuomet žmogus gali imtis reguliavimo proceso. Visur turėtų būti vadovaujamasi sveiku protu, net ir šernų medžioklėje. Jei šių gyvūnų itin padaugėtų, jei pridarytų žalos ūkininkams, tektų kompensuoti nuostolius. Populiacija neturi išaugti iki nevaldomo kiekio“, – akcentavo urėdo pavaduotojas.

Naikina laukines orchidėjas

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis tikino, kad pajūrio miškai yra skirti rekreacijai ir čia atvykėliai arba vietos žmonės juos lanko poilsio tikslais.

„Mums svarbūs yra žmogaus įspūdžiai. Žvėrį pamatyti taip pat yra įspūdis. Tačiau jei miškininkai džiaugiasi didėjančia šernų populiacija, nes ši gyvūnų rūšis prisideda prie medžių sėklų platinimo, aplinkosauginiu aspektu mes norėtumėme, kad šių gyvūnų parke būtų mažiau. Todėl kad parko vienas iš tikslų yra retų augalų apsauga“, – aiškino parko ekologas.

Pasak E.Paplauskio, nuo šernų kenčia ir Neringos miškai.

„Jie išėda į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus retus augalus, tokius, kaip zundos. O mūsų parke šernai suėda saugomus orchidinių augalų svogūnėlius. Šie gyvūnai itin mėgsta visus svogūninius augalus“, – tikino E.Paplauskis.

Magnolijinių augalų šeimai priklausančios vadinamosios laukinės orchidėjos, kitaip dar vadinamos gegužraibinių vardu, retai sutinkamos gamtoje. Jų augimvietės yra saugomos, nes šios rūšies augalai sudaro mikorizę ir veši tik tam tikromis sąlygomis.

Grėsmė saugomoms teritorijoms

Tačiau specialistas pastebėjo, kad įnikdami į saugomų augalų augimvietes šernai atlieka ir gerą darbą – sunaikina kenkėjų lervas.

„Šernai sėkmingai suėda ir karkvabalių lervas. Vasaros metu šernai daugiau minta augaliniu maistu. Tačiau kiek žalos jie bepadarytų saugomiems augalams, šie gyvūnai vis tiek turi rasti savo vietą ekosistemoje“, – kalbėjo Pajūrio regioninio parko ekologas.

Aplinkosaugininkų teigimu, šernai, jausdami, kad parko teritorijoje nėra medžiojama, kaip saugią ir ramią vietą buvo pasirinkę pajūrio kopagūbrį.

„Jiems čia buvo rojus. Kai tik prasidėdavo medžioklės, šernai sulįsdavo į kopas. Nuo jų kentėjo ir kopagūbris. Stambūs patinai įjungdavo knisti „Natura 2000“ teritorijoms priskirtas pievas. O šiose teritorijose turi būti užtikrinama esama ekologinė vertė“, – situaciją įvertino E.Paplauskis.

Priminė patirtį

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Andrius Kairys priminė, kad pajūrio gyventojai turėtų prisiminti tą faktą, kas nutiko Neringos miškuose, kai šernų populiacija ilgą laiką nebuvo reguliuojama. Gyvūnai brovėsi į gyvenvietes, o jų skaičius labai išaugo.

„Nurodymas dėl afrikinio maro grėsmės mažinti šernų populiaciją tik prisideda prie šios rūšies gyvūnų negausinimo. Šių gyvūnų skaičius per metus nesikeičia. Jei nesikištume į gyvūnų gyvenimą, nešertume, jų nemedžiotume, gamtoje jų būtų tiek, kiek pačiai gamtai pakanka. Jei kuri nors populiacija padidėja, gamtoje ją reguliuoja ligos arba plėšrūnai“, – tikino departamento vadovas.