Pereiti į pagrindinį turinį

SGD terminalo laukia nauji iššūkiai

2015-02-26 15:11
Požiūris: T.Matulionis pripažįsta, kad sėkmingą SGD terminalo veiklą lėmė komandinis darbas.
Požiūris: T.Matulionis pripažįsta, kad sėkmingą SGD terminalo veiklą lėmė komandinis darbas. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Naujasis bendrovės „Klaipėdos nafta“ Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo departamento vadovas Tadas Matulionis pripažįsta, jog pastačius vienintelį Baltijos šalyse SGD terminalą, pirmųjų eksploatacijos metų tikslas yra pasiekti, kad objektas veiktų patikimai ir būtų efektyvus. Artimiausiu metu žadama ne tik pastatyti antžeminę SGD paskirstymo stotį, bet ir patenkinti SGD paklausą regiono rinkoje.

Prisidėjo prie ištakų

Iki šiol ėjęs SGD terminalo departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas T.Matulionis kilstelėjo karjeros laiptais ir pakeitė Rolandą Zuką, pradėjusį vadovauti bendrovei „EPSO-G“.

T.Matulionis projektų valdymo ir inžinerijos sritis derina dar nuo studijų pradžios. Bakalauro studijas jaunas profesionalas baigė Kauno technologijos universitete, vėliau mokslus tęsė Baltijos vadybos institute, o magistro laipsnį įgijo Vytauto Didžiojo universitete. Dabartinis SGD terminalo departamento direktorius yra ir sertifikuotas projektų vadovas.

„Didžiąją gyvenimo dalį ir užsiėmiau įvairių projektų įgyvendinimu. Daugiausia – energetikos srityje. Prie SGD terminalo projekto prisijungiau prieš dvejus metus. Kaip tik tada jau buvo priimti pagrindiniai sprendimai, bet dar neprasidėjusios statybos. Manau, kad tai buvo puikus laikas tapti komandos, kuri pradėjo didėti ir plėstis, nariu“, – kalbėjo T.Matulionis.

Anot jo, tada projekto direktoriui reikėjo žmonių, kurie ne tik suteiktų pagalbą statant terminalą, bet ir padėtų susiorientuoti SGD terminalo eksploatacijos klausimais, tapsiančiais svarbiais netolimoje ateityje.

„Tik pastatyti terminalą dar nebuvo viskas. Supratome, kad turime sukurti organizaciją, kuri vėliau bus atsakinga už tolimesnius veiksmus. Taip sutapo, kad šią sritį prieš porą metų ir pradėjau kuruoti“, – apie pirmąsias patirtis, įgyvendinant SGD terminalo projektą, pasakojo pašnekovas.

Paruošė operatyviai

T.Matulionis pripažino, kad jį ypač džiugina faktas, jog komandinis darbas SGD terminalo eksploataciją leido pradėti itin greitai.

SGD terminalo departamento direktorius priminė, kad SGD laivas-saugykla „Independence“ į Klaipėdos uostą įplaukė 2014 m. spalio 27-ąją, jau kitą dieną buvo priimtas pirmasis testavimo krovinys, kurį atgabeno dujovežis „Golar Seal“.

Nuo lapkričio 14 d. pradėti tiekti pirmieji dujų kiekiai į gamtinių dujų perdavimo sistemą, o jau lapkričio 27-ąją Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priėmė sprendimą suteikti „Klaipėdos naftai“ skystinimo licenciją, reiškiančią, kad bendrovė tapo SGD terminalo operatoriumi.

„Komanda užtruko vos penkias savaites. Stebėdami kitų panašių terminalų atsiradimo pavyzdžius Europoje, matėme, kad analogiški darbai, kol bus pradėta eksploatacija, neretai užtrukdavo ir iki pusės metų“, – kalbėjo T.Matulionis.

Pasak vadovo, procesas itin sklandžiai praėjo ir todėl, kad pirmieji pagrindinio terminalo įrenginio – laivo-saugyklos „Independence“ – patikrinimai norvegų bendrovės „Hoegh LNG“ buvo vykdomi dar Pietų Korėjos laivų statykloje.

„Į Lietuvą atvykęs „Independence“ jau buvo puikiai paruoštas ir vietiniams testavimo darbams, kurių paskutiniuoju tapo dujų tiekimo išbandymas į bendrą Lietuvos gamtinių dujų sistemą. Esame dėkingi Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriui bendrovei „Amber Grid“, kuri mus į sistemą priėmė labai sklandžiai. Jiems tai irgi buvo nemenkas iššūkis. Anksčiau dujos tekėjo priešinga kryptimi – iš rytų į vakarus, dabar srautai yra du“, – teigė T.Matulionis.

Anot pašnekovo, didelį darbą atliko ir Lietuvos valstybinio jūrų uosto direkcija bei Uosto kapitono tarnyba, gavusios naujo tipo terminalą ir krantinę, prie kurios laivas-saugykla „Independence“ yra prišvartuota nuolat.

„Šiuo metu galiu pasakyti, kad jau beveik du mėnesius vykdydamas komercinę veiklą SGD terminalas veikia sklandžiai ir efektyvumo parametrais net lenkia įsipareigojimus terminalo vartotojams“, – akcentavo naujasis SGD terminalo departamento vadovas.

Žada tapti aprūpinimo centru

Pašnekovo teigimu, sėkmingas didžiojo SGD terminalo pastatymas leido įgyvendinti pagrindinius tikslus – Lietuvos vartotojams buvo užtikrintas dujų tiekimo saugumas, suteikta galimybė pasirinkti alternatyvų tiekėją.

„Per labai trumpą laiką gamtinių dujų rinkoje pastebėjome didelius kainų pasikeitimus. Atsirado biržos funkcionavimas. Tačiau jau statydami SGD terminalą, supratome, kad šį objektą galime pritaikyti ir svarbioms papildomoms funkcijoms. Kitaip tariant, naudodamiesi ta pačia infrastruktūra suteikti daugiau paslaugų, o kartu sumažinti terminalo išlaikymo sąnaudas, padalijant jas didesniam paslaugų ir vartotojų skaičiui“, – akcentavo T.Matulionis.

Pasak departamento vadovo, greta SGD perkrovos bei dujinimo paslaugų trečiųjų šalių prieigos pagrindu SGD terminale jau dabar suteikiama galimybė perkrauti SGD iš standartinio dydžio terminalo į smulkesnius laivelius, kad krovinys būtų nugabentas į mažesnius terminalus.

Kitoje Baltijos jūros pakrantės pusėje tokie objektai jau yra pradėję veiklą, o kiti dar statomi.

„Matome, kad dėl patogios geografinės padėties mažesniems terminalams galime būti puikiu aprūpinimo centru. Be to, stengiamės būti kaip įmanoma lankstesni ir prisitaikyti prie rinkos sąlygų bei reaguoti į jos pasikeitimus“, – teigė SGD terminalo departamento vadovas.

T.Matulionis pabrėžė, kad be galimybės teikti perkrovos paslaugą buvo pastebėtas ir kitas SGD terminalo potencialas.

Statys perkrovos stotį

Praėjusiais metais dėl SGD terminalo vystymo buvo organizuota nemažai rinkos konsultacijų, kurias teikė Lietuvos, regiono ar pasaulio dujų įmonės bei dujų vartotojai. Jie patarė, kad SGD galėtų būti gabenamos į tokias vietas, kuriose nėra dujų tinklo prieigos, arba dėl tam tikrų priežasčių norima turėti alternatyvų tiekimą. Tokiais atvejais SGD būtų gabenamos sausuma riedančiais autodujovežiais.

„Pamatėme, kad tokiai paslaugai paklausa egzistuoja jau dabar. Dar statydami didįjį terminalą kartu pradėjome vystyti ir kitą projektą – galimybę turėti nedidelę antžeminę perkrovos stotį, kurią galėtume užpildyti SGD. Planuojame įkurti SGD paskirstymo centrą, kuris dujų vartotojams siūlys ne tik jūroje, bet ir sausumoje. Kreipėmės į ES fondus dėl paramos šiam projektui. Europos Komisija, atsižvelgdama į tai, kad gamtinių dujų panaudojimas yra susijęs su mažesne oro tarša, parėmė šią iniciatyvą. Jau gavome 50 proc. subsidiją tokios stoties projektavimui, teritorijų planavimo bei poveikio aplinkai vertinimo dokumentams parengti“, – kalbėjo T.Matulionis.

Šiuo metu minėti projektavimo darbai yra pusiaukelėje. Konkurso būdu jau pavyko pritraukti vienus labiausiai patyrusių terminalų statytojų Europoje – prancūzų bendrovę „Sofregas“.

Perkrovos stotis turėtų atsirasti „Klaipėdos naftos“ naftos terminalo teritorijoje prie krantinių Nr. 1 ir Nr. 2.

„Komandai keliamas uždavinys šią stotį suprojektuoti ir pastatyti iki kitų metų pabaigos. Toks nedidelis perkrovos terminalas galėtų priimti 5–10 tūkst. kub. metrų skystų dujų“, – planus vardijo T.Matulionis.

Dėmesys – regioninei rinkai

Nors, kaip jau buvo minėta, SGD terminalo tikslas yra užtikrinti gamtinių dujų tiekimą Lietuvos vartotojams, tačiau objektas turi ir trečiųjų šalių prieigą.

„Nėra apribojimų Latvijos, Estijos bendrovėms ar kitiems pasaulinės SGD rinkos dalyviams užsisakyti terminalo pajėgumus ar nusipirkti dujų pasinaudojant terminalu bei nusigabenti į vartojimo vietą. Esame suinteresuoti ir dedame visas pastangas, kad terminalas veiktų taip, kad juo galėtų naudotis kitų šalių bendrovės ir vartotojai“, – aiškino pašnekovas.

Anot jo, tai akivaizdus pranašumas ir siekiamybė, nes didėjant naudojimosi terminalu apimtims, mažėja objekto išlaikymo našta Lietuvos vartotojams.

„SGD terminalas dirba dar tik du mėnesius, tačiau šiuo metu dėl tiekimo jau yra sudaryti trys kontraktai su Estijos bendrovėmis. Įsibėgėjant regioninės rinkos konstravimo procesui, jų turėtų būti vis daugiau. Prognozuojama, kad aktyviau į šią rinką įsitrauks ir Latvijos bei Lenkijos vartotojai“, – lūkesčiais dalijosi T.Matulionis.

Tam, kad regioninės rinkos kūrimas vyktų dar operatyviau, yra sudaryta įmonių ir reguliatorių bendra darbo grupė.

„Šis darbas prasidėjo gerai, todėl netolimoje ateityje tikimės pamatyti aiškius rezultatus“, – vylėsi vadovas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų