Pasirengimas užtruko

Prieš kurį laiką iš Lietuvos specialistų, bent jau Klaipėdos uosto plėtojimo tarybos lygiu, girdėjome, kad būtina kuo skubiau pasirengti vėjo jėgainių statyboms Baltijos jūroje. Planuota, kad,  laiku ir tinkamai pasirengus, Klaipėdos uoste kuriama vėjo jėgainių surinkimo baze galima būtų leisti pasinaudoti netgi lenkams, kurie jūroje statys daug vėjo jėgainių. Kalbėta ir apie tai, kad Lietuvoje, Klaipėdos uoste, sukurta vėjo jėgainių surinkimo baze ateityje galėtų naudotis ir Latvija, Estija.

Tokios bazės yra dalyje uostų prie Šiaurės jūros. Jos tampa tarsi nauju papildomu uosto verslu. Klaipėdos uostui, kuris neteko nemažos dalies baltarusiškų krovinių, tokios bazės sukūrimas būtų naudingas. Juo labiau kad uoste yra nemažai apleistų, menkai arba beveik visai nenaudojamų teritorijų.

Schema: planuojamas statyti "Orlen" grupės vėjo jėgainių parkas Lenkijos pajūryje. / "Portal Morski.pl" nuotr.

Kalbant apie vėjo jėgainių surinkimo bazės kūrimą, Klaipėdos uoste svajota apie kažką panašaus į Klaipėdos SGD terminalą, kuris tapo regiono objektu. Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje jis ypač naudingas, nes leidžia išlaikyti nepriklausomybę nuo Rusijos dujų tiek pačiai Lietuvai, tiek Latvijai ir Estijai. Dujomis iš Klaipėdos SGD aprūpinama ir dalis Lenkijos.

Lenkų tempai greitesni

Vėjo jėgainių statybos jūroje bazės kūrimo srityje bent kol kas jokio prioriteto Klaipėdoje sukurti nepavyko.

Lenkai šioje srityje jau pažengė gerokai toliau. Jie nurodė uostus, kuriuose būtų kuriamos vėjo jėgainių statybos jūroje bazės.

Lenkijos vėjo jėgainių statybų jūroje tempai yra gerokai greitesni nei Lietuvoje.

Lenkijos kompanija "PKN Orlen" bus viena iš tų, kuri Lenkijos vandenyse planuoja statyti didžiulį vėjo jėgainių parką "Baltic Power".

"Orlen Group" 1,2 gigavato (GW) vėjo jėgainių parką planuoja pastatyti iki 2026 m. Jo 131 kv. kilometro statybos vieta yra Baltijos jūroje už 23 kilometrų nuo kranto tarp Lebos ir Chočevo.

Jau yra paskelbti šio vėjo jėgainių parko statybos partneriai, galimi investuotojai. Vėjo jėgainių parko statyba prasidėtų 2023 m.

Tai reiškia, kad Lenkijos vėjo jėgainių statybų jūroje tempai yra gerokai greitesni nei Lietuvoje.

Lenkų aktyvumas Lietuvoje

Lenkijos jėgainių statybos srityje rengiant projektus, pritraukiant investicijas įgijusi patirties  "Orlen Group" didelių planų turi ir Lietuvoje.

Ji skelbia, kad "PKN Orlen" ketina dalyvauti vėjo jėgainių parko statybos Lietuvos vandenyse koncesijos aukcione. Preliminariai jis turėtų vykti 2023 m., nugalėtojas būtų skelbiamas 2024 m.

Be lenkų "PKN Orlen", būsimu aukcionu domisi Danijos kompanija "Orsted", Lietuvos "Ignitis", "Achemos grupė", Vokietijos "RWE Renewables", Lenkijos "Polenergia".

Lenkijos kompanijų aktyvumas Lietuvoje yra sveikintinas, tačiau kyla ir klausimas, ar atėjus lenkams būtų vystoma vėjo jėgainių surinkimo bazė Klaipėdos uoste. Gal lenkams palankiau bus naudoti pačioje Lenkijoje jau sukurtas vėjo jėgainių surinkimo bazes?

"PKN Orlen" prezidentas Danielis Obajtekas neseniai paskelbė, kad rengiasi statyti didelį vėjo jėgainių parką prie Mažeikių. 50 megavatų (MW) parkas būtų pastatytas per dvejus metus.

Lietuvos valdžia "PKN Orlen" investicijas į vėjo jėgainių energetiką Lietuvoje sutinka palankiai. Lenkų "PKN Orlen" laikoma patikima kompanija, nes pažadėjo, kad Lietuvoje nebebus rusiškos naftos ir jos "Orlen Lietuva" naftos perdirbimo gamykloje Mažeikiuose neliko. Taip pat "Orlen Lietuva" yra suplanavusi didžiules 641 mln. eurų investicijas į gamyklą prie Mažeikių iki 2024 m.