Prasidėjus mokslo metams Klaipėdos mokyklose rugsėjo 14-28 d. visuomenės sveikatos specialistai svėrė uostamiesčio mokinių, lankančių 1-6 klases kuprines - buvo įvertintas 6288 vaikų kuprinių svoris. Šia akcija, kuri vyksta jau ne pirmus metus, siekiam priminti, jog mokinių kasdieninio nešulio svoris turi įtakos vaikų sveikatai – labai sunkių kuprinių palydovai yra nugaros skausmai ir netaisyklinga laikysena.

Pasvėrę daugiau nei šešių tūkstančių vaikų kuprines visuomenės sveikatos specialistai išsiaiškino, kad lyginant pastarųjų penkių metų rezultatus, kasmet itin sunkias kurpines nešiojančių vaikų skaičius mažėja. Štai 2013 m. labai sunkią kuprinę nešiojosi kas dešimtas vaikas, o šiemet tokį nešulį turėjo tik kas penkioliktas. Vaikui per sunki kuprinė yra tuomet, kai ji yra sunkesnė nei 10 procentų viso vaiko svorio.

„Pastebėjome, kad sunkiausias kuprines nešioja antrų klasių mokiniai. Vyresni vaikai objektyviau įvertina, kokie daiktai mokykloje yra būtini konkrečiai dienai, dėl to didelė dalis šeštų klasių mokinių – daugiau nei 60 procentų, - kuprinių svoris buvo optimalus. Tokios pat tendencijos pastebėtos ir pernai vykusios akcijos metu – šeštokai, lyginant su kitų klasių mokiniais, nešiojo optimaliausią svorį.“– kalbėjo Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos ir projektų skyriaus vadovė Laura Lidžiūtė.

Visuomenės sveikatos specialistai šios akcijos metu ne tik svėrė mokinių kuprinės, tačiau vertino ir jų tipą, analizavo, ar jos yra nešiojamos taisyklingai. Pastebėta, jog didžioji dalis kuprinių (net 97,3 procentai), buvo su dviem diržais. Džiugina ir tai, jog jas beveik visi mokiniai nešioja ant abiejų pečių – taip, kaip ir rekomenduoja visuomenės sveikatos specialistai. Ant vieno peties kuprines nešioja labai mažas skaičius vaikų - tik 3,4 proc. ir tokį būda dažniausiai renkasi vyresnių, penktų ir šeštų klasių mokiniai.  Užfiksuota, jog kuprinę nešasi rankoje vos keli vaikai.

Apkritai, lyginant su kelių praėjusių metų rezultatais, daugėja vaikų, kurie nešioja kuprines teisingai - užsidėję ant abiejų pečių. Per porą metų jų skaičius išaugo dviem procentais.  Visuomenės sveikatos specialistai su džiaugsmu pastebi, jog daugumos vaikų kuprinės buvo su atšvaitais. Labiausiai saugumu rūpinasi mažiausiųjų, pirmokų, tėveliai - jų kurpinių be atšvaitų užfiksuota tik kiek daugiau nei 7 proc. Tačiau vyresni mokiniai juos nešioja rečiau, nes atšvaitus turėjo tik pusė šeštokų.

Sveriant vaikų kuprines buvo atsižvelgta ir į jų pačių nuomonę, ar jų kasdieniniai nešuliai nėra per sunkūs. Tik kas šeštas mokinys manė, jog kuprinė jam persunki. Dažniausiai taip teigė vaikai, besimokantys trečioje arba šeštoje klasėje. Lyginant su praėjusių metų akcijos rezultatais, teigiančių, jog jų kuprinė yra per sunki, ženkliai sumažėjo (2014 m. – 33,1 poc., o 2015 m. – tik 15,7 proc.).

Kuprinė – tai neatsiejama, kasdieninė mokinio gyvenimo dalis, kurioje telpa svarbiausi jo mokymuisi ir tobulėjimui reikalingi daiktai. Nepaisant to, kartais krepšyje gali atsirasti ir visai nereikalingų daiktų, kurie jį gerokai apsunkiną. Kad susiformuotų teisingas požiūris į kuprinės turinį ir taisyklingą jos nešiojimą, visuomenės sveikatos specialistai dalinasi šiomis rekomendacijomis:

•      Tuščia kuprinė turi sverti: pradinių klasių moksleivių – ne daugiau kaip 700 g, vyresniųjų klasių moksleivių – ne daugiau kaip 1 kg.

•      Optimalaus pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. moksleivio kūno masės.

•      Didžiausias pilnos kuprinės svoris neturi viršyti 15 proc. moksleivio kūno masės.

•      Mokyklinių kuprinių išorinėje pusėje turi būti pritvirtinti atšvaitai.

•      Kuprinės rankena turi tilpti vaiko delne, diržai turi būti reguliuojami, nesmukti ir neveržti. Diržų plotis 3,5−8 cm.

•      Diržus visada reikia užsidėti ant abiejų pečių.

•      Nešamos kuprinės apačia neturi būti žemiau juosmens.

•      Sunkiausius daiktus dėti į kuprinės dalį, kuri yra arčiausiai nugaros.

•      Daiktai turi būti sudėti tvarkingai, kad jie neslidinėtų po kuprinės vidų.

•      Kuprinės turinį reikia peržiūrėti kasdien ir susidėti tik tai dienai reikalingus daiktus.