„Anksčiau Klaipėdos apskrityje buvo 7 didžiuliai sąvartynai, kuriuos, vaizdžiai tariant, KRATC „užkonservavo“. Tai yra, nulygino sąvartynų šlaitus, uždengė juos geotekstilės audiniu ir storu grunto sluoksniu, užsodino žole, aplink kalnus įrengė nuotekų surinkimo sistemas, kad į aplinką nebepatektų teršalų“, – pasakojo KRATC ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė Ramunė Šličienė.

Žaliais kalnais paverstuose Vakarų Lietuvos sąvartynuose atliekų irimo procesai vyks dar kelis dešimtmečius.

Todėl aplinkosaugininkai ir uždarytus sąvartynus prižiūrintys KRATC specialistai nuolat stebi, kas vyksta sąvartyne – vykdo aplinkos monitoringą: tiria paviršinį, požeminį vandenį, matuoja išsiskiriančių dujų koncentraciją ore, tiria susikaupusį filtratą.

Kaip teigia ekologai, šiame, iš pūvančių atliekų susidariusiame skystyje, galima rasti visą D.Mendelejevo chemijos elementų lentelę su daugybe gyviems organizmams pavojingų medžiagų.

Kad jos nepatektų į aplinką, visas filtratas drenažo sistema surenkamas į rezervuarus ir, kai yra poreikis, išvežamas į nuotekų valyklą.

Kadangi atliekos pūva, sąvartynų kalnai pamažu smenga, mažėja. Būtina stebėti, kad nebūtų pažeistas jų sandarumas.

Taip pat ir šienavimas padeda apsaugoti sąvartynus nuo nepageidaujamos aplinkos taršos.

„Jei nešienautume, po metų kitų ant sąvartyno kalno pradėtų augti krūmai, medžiai, kurie savo šaknimis pažeistų kaupo sandarumą. Tuomet lietus gali išplauti apsauginį juodžemio sluoksnį, o nešvarios nuotekos su paviršiniais lietaus vandenimis užterštų aplinkines teritorijas ir vandens telkinius“, – šienavimo priežastis aiškino ekologė R.Šličienė.

Visus 7 rekultyvuotus Klaipėdos regiono sąvartynus tenka šienauti du kartus per metus, o tai kainuoja apie 19 tūkst. eurų.

Šiam darbui samdomos specialią kalnuotoms vietovėms pritaikytą techniką turinčios firmos.

Vienintelis kalnas Klaipėdos regione, kur nereikia šienavimo darbų, – naujasis Dumpių sąvartynas.

Jo šlaitai formuojami ne iš augalams tinkančio grunto, o iš po atliekų sudeginimo likusio apdoroto šlako.

„Ko gero, dauguma klaipėdiečių vis dar mano, kad KRATC yra mokesčių už atliekas administratorius. Iš tikro pagrindinis mūsų darbas – rūpintis viso regiono atliekų sutvarkymu naujajame sąvartyne bei atliekų priėmimo aikštelėse. Senų uždarytų sąvartynų priežiūra – tik nedidelė bendro ekologinio proceso dalis, rūpinantis švaria ir saugia aplinka“, – sakė KRATC ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė.