Sveikai gyvenančių žmonių bendruomenė auga
Į Baltijos jūros bangas šeštadienį, stebint daugybei susirinkusių žiūrovų, niurktelėjo apie 600 ledinio vandens entuziastų. Šeštadienio ryto oras nebuvo šaltas, prie jūros sveikuolius pasitiko nuostabiomis ledinės jūros bangomis. Kaip ir kasmet, nugalėti baimes, išbandyti savo galimybių ribas, pasisemti puikios nuotaikos ir pasikrauti energijos bei sveikatos, į Palangą pilnais autobusais ir automobiliais, pasipuošę savo aprangomis, suvažiavo sveikuoliai iš daugelio Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Elektrėnų, Kėdainių, Šiaulių, Panevėžio, Radviliškio, Elektrėnų, Alytaus, Tauragės, Telšių, Kupiškio, Utenos, Širvintų, Neringos, Molėtų, Ukmergės, Plungės, Marijampolės ir kt.
Į jūrą drąsiai nėrė ir dešimtys mažamečių sveikuolių vaikų, kurie grūdinami nuo pat ankstyvos vaikystės.
„Nuotaika, kaip visada buvo puiki! Tiek besimaudantys, tiek palaikantys, visi be išimties buvo nusiteikę geranoriškai, bendrystės jausmas tvyrojo ore. „Palangos ruoniai“ – nuostabi galimybė visiems bendraminčiams susitikti vienoje vietoje, pasidžiaugti augančia sveikuolių bendruomene, susipažinti ir palaikyti vieni keni kitus savo veikloje. Taip pat šios maudynės buvo 24-oji ledinio iššūkio, vykstančioje visoje Lietuvoje, diena.
Beveik kiekviename mieste yra grupelės žmonių, žiemą besigrūdinančių eketėse, organizuojančių ledinių maudynių renginius. Todėl tai buvo puiki proga susitikti ir pademonstruoti, kad nereikia bijoti gamtos, šalto vandens, kad grūdinimosi procedūros padeda didinti organizmo atsparumą, daro jį ištvermingesniu, apsaugo ne tik nuo ligų, bet ir nuo stresų bei įtampos, kad sveikai gyvenantys žmonės – laimingi žmonės”, – puikiai pavykusiu sveikuolių susitikimu džiaugėsi Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė.
„Palangos ruonių“ šventė vyksta rekordiškai ilgai – 38-ius metus
1987 m. surengtos pirmosios parodomosios naujametinės karnavalines maudynės žiemą Palangoje. Organizatorių kviesti svečiai buvo „užkietėję“ ruoniai, galėję ilgai plaukioti lediniame vandenyje, lietuviams tai neatrodė taip patrauklu, kad prisijungtų daugiau dalyvių. Tuomet išsimaudė penkiolika dalyvių, žiūrovų buvo apie 200.
Tiek besimaudantys, tiek palaikantys, visi be išimties buvo nusiteikę geranoriškai, bendrystės jausmas tvyrojo ore.
1993 m. besimaudančių dalyvių skaičius buvo arti 1 tūkst., 1994 m. vasario 19 d. Lietuvos rekordų agentūra „Factum“ užregistravo pirmąją grūdinimosi šventę, kur spaudžiant septyniems laipsniams šalčio, 1 tūkst. 680 vyrų, moterų ir vaikų „pralaužė“ Baltijos jūros ledus ir pasinėrė į vandenį. O pajūryje šį „gyvą ledlaužį“ stebėjo apie 10 tūkst. smalsuolių. Nuo tada atsirado ir įsitvirtino pavadinimas „Palangos ruonis“.
Ledinių maudynių renginiai dar vyks
Vasario 16 d. ne viename mieste vyks šios šventės minėjimas maudantis lediniame vandenyje demonstruojant tautos ištvermę ir susitelkimą. Radviliškis ruošiasi didžiausioms ledinėms maudynėms Šiaurės Lietuvoje šiai progai paminėti. Tokia iniciatyva yra gavusi LR prezidento apdovanojimą.
Kovo 1 d. gausus būrys ledinio vandens mėgėjų dalyvaus draugiškose Ledinės eketės varžybose Trakuose, ant Galvės ežero. Šiuo metu yra užsiregistravę apie 150 dalyvių įvairiose amžiaus grupėse, tame tarpe aktyviai registruojasi dalyviai iš Latvijos. Tai pirmosios varžybos Lietuvoje, kuriose bus trys plaukimo distancijos: 25 m, 50 m ir 100 m.
Kovo 25-ąją, lygiadienio metu Asvejos ežero pakrantėje atgims lietuviškos tradicijos. „Laumių maudynių“ dalyviai senoviniais papročiais, apeigomis žadins gamtą, budins žalčius, išsimaudys Asvejos vandenyse dėvėdami baltais rūbais, dainuodami sutartines, baltiškas dainas.
Naujausi komentarai