Politikos, fizikos ir ekonomikos studijas svajojančios pasirinkti geriausios uostamiesčio abiturientės jau turi parengusios po atsarginį palną, jei siekiant tikslo kelyje atsirastų kliūčių.

Iš trijų egzaminų – šimtukai

Trys uostamiesčio abiturientės, laikydamos brandos egzaminus, pademonstravo itin puikias žinias – merginos surinko po tris šimtukus ir pateko tarp 20 šalies dvyliktokų, mokslus baigusių tokiais pat pasiekimais. Už juos šalyje geresti tik keturi jaunuoliai, iš egzaminų surinkę po keturis šimtukus.

H.Zudermano vidurinės mokyklos moksleivė Karolina Kuzmickytė maksimalius įvertinimus gavo iš valstybinės lietuvių ir vokiečių kalbų bei matematikos egzaminų. "Ąžuolyno" gimnazijos moksleivė Rita Merzliakovaitė šimtukais išlaikė gimtosios lietuvių kalbos, matematikos ir fizikos egzaminus, o Vytauto Didžiojo gimnazijos auklėtinė Donata Gaučytė daugeliui abiturientų tapo nepralenkiama gimtosios lietuvių kalbos, istorijos ir anglų kalbos žiniomis.

Pasitelkė ir korepetitorius

Abiturientės neslėpė savo mokyklose buvusios pirmūnų gretose, tačiau nė viena jų nesijautė išskirtinė, pranašesnė už kitus.

K.Kuzmickytės manymu, egzaminų rezultatams didelės reikšmės turi ne tik žinios, bet ir sėkmė.

Visoms abiturientėms mokytojai pranašavo labai gerus rezultatus, tačiau tai nemažino merginų reiklumo.

R.Merzliakovaitė atviravo, kad dėl lietuvių ir anglų kalbų jautėsi mažiau pasitikinti nei dėl matematikos ir fizikos.

Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientė Donata Gaučytė, nepaisydama dešimtukų, kuriais buvo vertinamos jos žinios mokykloje, į pagalbą pasitelkė istorijos ir anglų kalbos korepetitorius.

"Norėjau jaustis užtikrinta, kad padariau viską, kas nuo manęs priklausė", – tikino mergina.

Psichologiją iškeitė į fiziką

R.Merzliakovaitė savo ateitį norėtų susieti su tuo, kuo domėjosi laisvą minutę atitrūkusi nuo mokslų – moksliniais atradimais, ypač CERN, didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, kurios pagrindinė funkcija yra aprūpinti dalelių greitintuvus. Mergina, kurios pomėgis toks neeilinis, ketina studijuoti fiziką. Jei nepavyktų įstoti į valstybės finansuojamą vietą, tuomet Lietuvoje ji studijuoti nepasiliktų. "Palaukčiau metus, o tuomet vykčiau siekti aukštojo išsilavinimo į Škotiją arba į Švediją, kur fizikos mokslas toli pažengęs, – savo planus dėstė R.Merzliakovaitė. – Norėčiau gyvenimą paskirti mokslui, tyrinėjimams. Pamenu, ketinau studijuoti psichologiją, tačiau supratau, kad darbas su žmonėmis – ne man. Iš žmonių gali tikėtis nežinia ko, o fizikoje viskas aišku, tikslu, galiu jaustis kontroliuojanti situaciją. Mokslo pasaulyje nuolatos vyksta kaita, judėjimas į priekį. Tai labai artima mano būdui."

Išvyks į Vokietiją

Būsima ekonomistė K.Kuzmickytė tvirtai apsisprendusi mokslus krimsti Vokietijoje, J.V. Gėtės arba Kylio universitetuose.

"Vokietijos diplomas geriau pripažįstamas ir vertinamas, nei įgytas Lietuvoje. Ekonomikos studijos Vilniaus universitete – atsarginis planas", – pasakojo abiturientė.

Politikos mokslus ketinanti studijuoti D.Gaučytė pirmiausiai nori išmėginti savo jėgas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

"Žinau, jog daugelis išvažiuoja studijuoti į užsienį, tačiau manau, kad pirmiausiai galima apsiriboti mainų programomis", – įsitikinusi D.Gaučytė.

Dėl vieno merginos vienareikšmiškai sutaria – įgijus bakalauro laipsnį Lietuvoje, magistro būtina siekti užsienio universitetuose.