Prieš balsavimą taryboje politikams daugiausiai klausimų kilo, kodėl slipą nuspręsta įrengti būtent Giruliuose.

„Šalia juk yra analogiškas Karklės uostelis, prie molo žvejai jau dabar savo valteles leidžia. O prie Girulių, kur planuojamas uostelis, reikės ir per mišką keliuką nutiesti. Tai reikalauja papildomų investicijų. Tuo metu prie molo žvejams būtų paprastesnė vieta“, – kalbėjo tarybos narė Lina Skrupskelienė.

Savivaldybės projektų skyriaus vedėja teigė, kad renkantis vietą buvo tartasi ne tik su žvejais, bet ir architektais, kitais specialistais.

„Dėl vietos apsispręsta prieš keletą metų. Kiek pamenu, vienas iš architektų įvardintų kriterijų buvo žmonių srautai. Melnragė labai gausiai lankoma gyventojų ir poilsiautojų. Jei atsirastų dar žvejai, pasiūlyta jį įrengti Giruliuose – kad būtų saugiau atskirti srautai“, – paaiškino Elona Jurkevičienė.

Dėl vietos apsispręsta prieš keletą metų.

Tokie argumentai įtikino ne visus.

„Melnragėje visais laikais buvo uostelis ir kas dabar pergalvojo, kad ten negali būti uostelio? Sakykite aiškiai, kodėl pasirinkta vienas, o ne kitas. Nes vystyti numatyta abi vietas“, – piktinosi tarybos narė Judita Simonavičiūtė.

Vicemeras paaiškino, kad šiam buvo pasiruošta anksčiausiai.

„Tik neseniai registruotas žemės sklypas, kuriame galima įrengti laivų nuleidimo vietą. Ministras yra patvirtinęs keturias – Giruliuose, Antrojoje Melnragėje, prie Pietinio molo ir Dangės upėje. Apie kitas vietas taip pat kalbėsime ir prašysime administracijos sudėlioti veiksmų planą kitam finansavimo periodui“, – tikino mero pavaduotojas Arūnas Barbšys.

Tarybos nariai nuogąstavo, ar žvejams kuriama infrastruktūra neliks nepanaudota, jei Seimas nutars apriboti verslinę žvejybą.

„Ar mes neprarasim europinių pinigų ir ar nereikės jų grąžinti? Ar nebus mums nuostolių?“ – klausė tarybos narys Arvydas Vaitkus.

Slipo įrengimui teikiama paraiška Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Europos Sąjunga finansuotų didžiausią išlaidų dalį – 90 tūkst. eurų. Viso projekto preliminari vertė – 140 tūkst. eurų.

„Aš manau, kad tikrai būtų rastas sprendimas ir kompromisas, kad jau įrengtos vietos ir toliau tarnautų gyventojams. Jei ne verslinei žvejybai, tai rekreacinei ir kitiems poreikiams“ – paaiškino E. Jurkevičienė.

Slipu galės naudotis ne tik klaipėdiečiai, bet ir kitų miestų žvejai.

Galiausiai dauguma pritarė, kad slipas reikalingas.

„Tokių prieplaukėlių trūkumas seniai aiškus. Čia jau būtų vienas pirmųjų variantų. Gal tada pagreitėtų ir kiti projektai“, – vylėsi tarybos narys Antanas Kontautas.

Projektui pritarė 22 miesto tarybos nariai, 7 susilaikė.