Bankams skolingų klientų kreivei kylant aukštyn, valdžia užsimojo kuo greičiau įteisinti asmens bankrotą. Tačiau bankininkai į tai žiūri įtariai ir tikina, kad tai padėties nepakeistų.

Kasmet – 2 tūkst. bankrotų

Šalyje vis gilėjant ekonominei krizei bei žaibišku greičiu augant nedarbui, bankuose kasdien ilgėja ir nemokių klientų sąrašai.

Žmonių, netekusių darbo ir nebeišgalinčių išsimokėti už būsto paskolas bei vartojamuosius kreditus, vis daugiau, jie priversti ieškoti pačių įvairiausių būdų, kaip atsiskaityti arba susitarti su kreditoriais.

Kol kas Lietuvoje bankrutuoti turi teisę tik juridiniai asmenys. Tačiau pastaruoju metu naujoji valdžia vis dažniau prabyla apie būtinybę įteisinti ir fizinio asmens bankrotą.

Nors šio įstatymo projektas Lietuvoje rengiamas jau daugiau nei metus, kol kas konkrečių sprendimų niekas priimti nesiryžta. Jei toks įstatymas būtų įteisintas, bankrutuoti galėtų ne tik bendrovės, bet ir su dideliais finansiniais sunkumais susidūrę fiziniai asmenys.

Asmens bankroto įstatymai galioja daugelyje ES šalių. Neseniai tokį teisės aktą įteisino ir kaimyninės Latvija bei Estija.

Nors pagal užsienio šalių praktiką bankrotą paskelbęs žmogus gali nemokėti dalies skolų, vis dėlto ateityje tai jam atsiliepia neigiamai – net ir pagerėjus finansinei padėčiai tokiam asmeniui sunku gauti paskolą ar ką nors pirkti išsimokėtinai.

Anot ekspertų, iki ekonominės krizės Lietuvoje per metus vidutiniškai bankrutuodavo apie 700–800 bendrovių. Spėjama, kad įteisinus asmens bankrotą kasmet bankrotus skelbtų iki 2 tūkst. gyventojų.

Nors šio įstatymo projektą jo rengėjai jau netrukus įteiks Vyriausybei, kada jis bus svarstomas ir ar bus įteisintas, prognozuoti nesiryžtama.

Skolas dengtų mokūs

Nors galimybė bankrutuoti šiuo metu palengvintų ne vieno lietuvio padėtį, ekonomistai ir bankininkai įsitikinę, kad tokio įstatymo priėmimas prastėjančią šalies ekonomiką ir bankus pastūmėtų į duobę.

Anot Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio, tokiu įstatymu netruktų pradėti piktnaudžiauti net ir tie, kurie neturi finansinių sunkumų.

"Lietuva dar nepribrendo Asmens bankroto įstatymui, nes tikrai atsirastų ne vienas, kuris šiuo būdu bandytų išsisukti nuo savo skolų. Nors valdžios koridoriuose tokia idėja jau vaikšto, tikimės, kad bent artimiausiu metu šis įstatymas priimtas nebus", – vylėsi R.Kuodis.

Ekspertas pabrėžė, kad jei asmens bankroto įstatymas Lietuvoje būtų priimtas, tuomet kur kas didesnę naštą tektų vilkti visiems šalies bankams, o tai reikštų, kad žmonėms pasiskolinti iš jų taptų dar sudėtingiau.

"Kaip nebūna nemokamų pietų, taip ir šis įstatymas nebūtų toks jau nekaltas, nes atsiskaityti už tuos bankrutavusius asmenis turėtų mokūs klientai. Kitaip tariant, pastarieji turėtų mokėti dar didesnes palūkanas", – įsitikinęs R.Kuodis

Klientus vertintų dar griežčiau

"DnB Nord" Mažmeninės bankininkystės direktorius Ričardas Butkus taip pat užtikrino, kad įsigaliojęs Asmens bankroto įstatymas itin neigiamai atsilieptų būsimiems bankų klientams. Daugelis jų ne tik skolintųsi brangiau, bet ir turėtų atitikti bankų keliamus dar labiau sugriežtintus reikalavimus.

"Jeigu mums teks prisiimti atsakomybę už bankrutuojančius gyventojus, tai atitinkamai mes patys turėsime ir griežčiau juos vertinti. Skolinimosi kainodara tokiu atveju tikrai būtų tokia, kad bankas, bankrutavus klientui, kuo mažiau nukentėtų, o tai reiškia, kad kreditas bus gerokai brangesnis. Taip pat ir reikalavimai būsimiems klientams būtų keliami dar griežtesni, o tai vėlgi komplikuotų galimybę pasiskolinti", – paaiškino R.Butkus.

Anot jo, šiuo metu vertėtų ieškoti kitų būdų, kaip spręsti nemokumo problemą ir be galimybės bankrutuoti. Be to, R.Butkaus tikinimu, nors skolininkų skaičius šiemet, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gerokai išaugo, jų nėra tiek daug, kad reikėtų įteisinti bankroto galimybę.

Atideda mokėjimo terminus

R.Butkus tvirtino, kad bankai nėra suinteresuoti sužlugdyti turimus klientus, todėl išspręsti finansines problemas galima ir nebankrutuojant. Pasak R.Butkaus, banko specialistai kiekvienam klientui individualiai pataria, kaip finansiškai sunkiu periodu palengvinti skolų naštą. Vieniems klientams mažinamos mėnesinės įmokos, kitiems atidedamos palūkanos, o išskirtiniais atvejais bankai apskritai atideda mokėjimus.

"Tokių klientų, kuriems visiškai atidedame mokėjimus, nėra daug. Jei žmogus išties turi sunkumų, tarkime, neteko darbo, susirgo, kažkas negero atsitiko jo šeimoje, jis privalo įrodyti, kad jo finansinė padėtis labai bloga. Todėl įvertiname situaciją ir mokėjimą atidedame. Pastaruoju metu tokių klientų atsiranda vis daugiau", – patikino R.Butkus.

R.Butkus užtikrino, kad pasinaudoti galimybe atsidėti mokėjimus nepavyktų nebent tokiems klientams, kurie iš tiesų turi iš ko mokėti, tačiau dėl neaiškių priežasčių bando įrodyti, kad jų finansinė padėtis bloga.

Specialistas teigė, kad svarbiausia su finansiniais sunkumais susidūrusiam klientui nuo banko nesislapstyti, o ateiti ir išsakyti savo problemą. Be to, jei žmogus nujaučia, kad ateityje sumažės jo pajamos arba jis neteks darbo, laukti iki paskutinės dienos, kol reikės atsiskaityti su banku, nereikėtų – į vadybininkus dėl paskolos įmokų mažinimo patariama kreiptis iš anksto.

Anot R.Butkaus, dažniausiai klientui paskolos atidavimo terminas atidedamas šešiems mėnesiams. Pašnekovo teigimu, dažnais atvejais per pusmetį visos ar dalis problemų būna išsprendžiamos, ir klientas tampa vėl pajėgus mokėti bankui.

Turėtų suteikti galimybę

Tačiau į valdžios užmojį leisti bankrutuoti ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims skeptiškai žiūri ne visi. Finansų ekspertas klaipėdietis Vaidas Vyšniauskas įsitikinęs, kad tokia galimybė turėtų būti suteikiama kiekvienam.

"Jei žmogus suklydo ir prieš tam tikrą laiką imdamas paskolą neįvertino ar neapskaičiavo savo galimybių, jis turi teisę pasitaisyti. Tad asmens bankroto įstatymas, ypač šio ekonominio sunkmečio laikotarpiu, tiesiog būtinas", – įsitikinęs V.Vyšniauskas.

Specialistas tikino, kad jei tokie įstatymai nepasiteisintų, jų nebūtų ir kitose valstybėse. Be to, V.Vyšniauskas pabrėžė, jog įstatymą būtina sukurti taip, kad juo pasinaudoti negalėtų bet kas.

"Nemanau, kad šiuo įstatymu visi imtų naudotis. Juk jei žmogus paskelbs bankrotą, iš jo viskas bus atimta, o jei turimo turto neužteks skoloms padengti, jam jų grąžinti nebereikės. Taip žmogus gyvenimą galėtų pradėti iš naujo. O dabar, jei asmuo tampa nemokus, skolos jį persekioja iki mirties", – kalbėjo V.Vyšniauskas.

Ekspertas tvirtino, kad su finansiniais sunkumais šiuo metu susiduria dar tik pirmieji klientai, o jau netrukus situacija taps grėsmingesnė. Todėl jei norima išvengti didelių problemų, asmens bankroto įstatymą būtina priimti kuo skubiau.