J.L.Wienerio labdaros ir paramos fondas, Klaipėdos žydų bendruomenė ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus miestiečius pakvietė į tradicinę „Vynerio arbatėlę“.
„Labai džiugu, kad klaipėdiečiai lig šiol prisimena J.L.Wienerio gerus darbus. Gyvenime žmonės paprastai padaro ir gerų, ir nelabai gerų darbų. J.L.Wienerio gerus darbus miestiečiai prisimename jau daugiau nei pusantro šimto metų“, – pasidžiaugė Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemzkis.
J.L.Wieneris gimė 1795 m. balandžio 1 d. Dancige (dabartiniame Gdanske), vėliau apsigyveno Mėmelyje (Klaipėdoje).
Būdamas žydų tautybės, J.L.Wieneris ilgai kovojo dėl Klaipėdos miestiečio teisės, vėliau pats dalyvavo miesto valdymo procese kaip magistrato narys.
Per gyvenimą jis sukaupė didelį kapitalą ir visus nustebino 1855 m. surašytu testamentu, pagal kurį miestui paliko milžinišką – 300 tūkst. talerių palikimą (apie pusė milijono JAV dolerių).
„Tiesa, jis aukoti pradėjo gana vėlai, po didžiojo Klaipėdos gaisro. Tačiau po paties J.L.Wienerio mirties įsisuko visa ta labdaros mašina ir taip atsirado jo lėšomis pastatyta miesto ligoninė, namai nusigyvenusiems pirkliams. Mus iki šiol stebina, kaip J.L.Wieneris sėkmingai pasirinko žmogų – F.W.Richterį, kuris taip tinkamai panaudojo palikimą miesto labui. Ir šiandien be didelės pompastikos, kamerinėje aplinkoje susirinkome paminėti šį kilnų miestietį“, – pastebėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Sondra Simanaitienė.
Ne veltui ant Vynerio kapo iškalti žodžiai: „Jo atminimą gerbia draugai, jį laimina vargšai“. J.L.Wieneris mirė 1862 m. vasario 24 d.
Pradžioje kūrybinėse dirbtuvėse entuziastai nudažė inkilus, kuriuos iškėlė Skulptūrų parke. Vėliau – iškilminga eisena su fakelu nuėjo prie J.L.Wienerio kapo.
Šeštadienį, apsilankydami Skulptūrų parke, kur yra palaidotas J.L.Wieneris, klaipėdiečiai pagerbė šį iškilų žmogų.
Naujausi komentarai