„Tik dirbdamos slaugytojomis Skandinavijos šalių ligoninėse, senelių namuose mes supratome, ką reiškia oriai atlikti savo pareigas, būti gerbiamomis, vertinamomis, gauti puikų atlyginimą ir negirdėti neretai pašaipiai tariamo žodžio „emigrantas“, – tvirtina Norvegijos medicinos sistemos dalimi tapusios lietuvaitės.

Pakeičia gyvenimus

Tarptautinės kompanijos „Orange Group Baltic“ personalo direktorė Lina Radžienė pasakojo, kad nuo 2008-ųjų veiklą vystanti įmonė medicinos darbuotojais Norvegijoje ir Švedijoje įdarbino jau apie 800 žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Slovakijos bei Vengrijos.

„Šimtai slaugytojų profesionalų pajuto, ką reiškia naujas ir kokybiškesnis gyvenimas“, – teigė L.Radžienė.

Personalo direktorė akcentavo, kad norinčios slaugytojomis dirbti moterys privalo turėti medicininį išsilavinimą, galiojančią licenciją bei realios patirties, įgytos ligoninėse. Kompanija „Orange Group Baltic“ slaugytojus atrenka itin kruopščiai, juos paruošia, išmoko kalbos ir siunčia į Norvegijos ar Švedijos medicinos įstaigas ar senelių namus.

„Tačiau slaugytojos nėra emigrantės. Jos dirba komandiruočių principu: keturias savaites teikia slaugytojų paslaugas, o dvi ilsisi. Be to, apmokame kelionės išlaidas, suteikiame gyvenamąją vietą ir nuolat rūpinamės besidarbuojančiaisiais“, – kalbėjo pašnekovė.

Anot jos, „Orange Group Baltic“ nėra tik įdarbinimo įmonė. Visos slaugytojos yra kompanijos darbuotojos, kuriomis rūpinamasi.

„Kiekviena slaugytoja tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyje turi visais klausimais padedantį koordinatorių.  Patobulinus kalbos įgūdžius, moterims suteikiama proga kilti ir karjeros laiptais“, – akcentavo L.Radžienė.

Apmoka kalbos kursus

Kiekvienais metais „Orange Group Baltic“ įpusėjus rudeniui pradeda intensyvias medicinos darbuotojų paieškas. Per 4,5 mėnesio jie turi specialiuose nemokamuose kursuose išmokti norvegų ar švedų kalbą, išlaikyti egzaminus. Tada paruoštos slaugytojos išvyksta į užsienį.

„Iš patirties matome, kad pradėti dirbti slaugytoja ir įsitvirtinti Skandinavijos medicinos sistemoje geriausia vasaros sezono metu, kai vietiniai atostogauja, išvyksta į užsienį“, – pabrėžė pašnekovė.

Kaip teigė L.Radžienė, vienintelis kompanijos reikalavimas būsimoms darbuotojoms – išmokti kalbą ir savo darbą atlikti taip, kaip pageidauja klientas. Intensyvūs kalbos kursai vyksta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Juose mokoma ne tik kalbos, bet ir padedama pažinti Skandinavijos šalių žmonių mentalitetą, medicinos sistemą, jos principus.

Grįžta orumo jausmas

„Visa kita – mūsų rūpestis. Daugelis šia žmogui palankia sistema stebisi ir negali patikėti, kad visa tai, ką slaugytoja uždirba, parsiveža sau. Reikėtų pabrėžti ir tai, kad atlyginimų skirtumas Lietuvoje ir, pavyzdžiui, Norvegijoje yra akivaizdus“, – sakė L.Radžienė.

Jei gimtojoje šalyje medicinos darbuotojos ligoninėse uždirba apie 1,5 tūkst. litų, Skandinavijoje atlyginimas siekia 10 ar 12 tūkst., o vasaros laikotarpiu –  ir 15 tūkst. litų.

Darbo sąlygos Skandinavijoje – labai geros. Pačios slaugytojos, dirbdamos Norvegijoje ar Švedijoje, jaučiasi įvertintos ne tik materialine prasme, bet ir morališkai. Pastebima, kad Lietuvoje visa medicinos sistema yra hierarchinė – neretai slaugytojos laikomos žemiau už gydytojus. Skandinavijoje – visi yra lygūs.

„Kiekvienas, atliekantis darbą, yra pripažįstamas, kaip savo srities specialistas. Slaugytojos yra gerbiamos, o jų nuomonės paisoma. Lietuvaitės išvykusios į Skandinavijos šalis įgyja pasitikėjimo savimi ir pradeda jausti, kad yra vertinamos ir labai reikalingos. Patyrusios, ką reiškia darbas Skandinavijos medicinos sistemoje, darbuotojos dažniausiai nebenori sugrįžti į Lietuvos ligonines. Tiek atlyginimas, tiek darbo aplinka, kai nebetenka būti nuolankiu ir tik vykdyti nurodymus, moterims padeda pajauti pasididžiavimą slaugytojos specialybe“, – pasakojo kompanijos atstovė.

Be to, pavyzdžiui, slaugytojos Švedijoje dirba pačiose geriausiose ir didžiausią pripažinimą turinčiose ligoninėse. Tai moterims leidžia tobulėti profesinėje srityje ir įgyti daug naudingos patirties, kuria dalijasi medicinos profesionalai.

Santykiai su vaikais – kokybiškesni

Pasak jos, kitas ne mažiau svarbus pranašumas – komandiruočių grafikas, kuris suteikia galimybę netapti emigrantu ir leidžia likti gyventi Lietuvoje.

Tai ypač patogu ir naudinga moterims, kurios nori uždirbti daugiau, įgyti unikalios patirties, išmokti naują kalbą, pažinti naują kultūrą, tačiau nesiryžta ar tiesiog nenori palikti Lietuvos.

„Dažnai – tai jaunos ar vidutinio amžiaus moterys, turinčios įsipareigojimų. Tiesa, pasigirsta nuomonių, kad esą dėl komandiruočių nukenčia santykiai su atžalomis. Tačiau realybė rodo, kad viskas yra priešingai. Kelias laisvas savaites šios moterys su savo šeima praleidžia daug kokybiškiau nei nuolat gyvendamos Lietuvoje, dirbdamos viršvalandžius, gaudamos mažą atlyginimą ir neretai tiesiog nuolat kamuojamos blogos nuotaikos“, – kalbėjo L.Radžienė.

Norvegai vertina lietuvių nuomonę

Septynis mėnesius Norvegijoje slaugytoja besidarbuojanti šilutiškė Loreta Matevičienė pripažino, kad priimti kardinalų sprendimą savo gyvenime nebuvo lengva.

„Tačiau nė akimirkos neteko gailėtis. Slaugytoja Šilutės ligoninėje Reanimacijos skyriuje dirbau 18 metų. Kartu derinau ir dar vieną darbą medicinos sferoje. Krūvis buvo milžiniškas. Dirbau 2 etatais, o atlyginimas vis tiek buvo per mažas. Kainos ir mokesčiai didėja, užaugo ir mano sūnus, todėl reikėjo pradėti galvoti apie jo išsilavinimą. Pasitarę šeimoje nusprendėme, kad atėjo laikas pokyčiams“, – pasakojo L.Matevičienė.

Beveik du dešimtmečius Lietuvos medicinos sistemoje dirbusi šilutiškė išvykusi dirbti į Norvegiją pajuto akivaizdų skirtumą. Moteris prisipažino, kad tik užsienyje pagaliau pasijuto gerbiama ir kaip žmogus, ir kaip specialistė.

„Žinoma, pirmiausia džiugina gerokai didesnis atlyginimas. Tačiau reikšmingas ir kitas dalykas –  aplinkinių požiūris. Esu vertinama, mano nuomonė svarbi medikams. Net ir gydytojams esu ne pavaldinė, o kolegė, kuri gali patarti, padėti. Be to, norvegai į mane nežiūri, kaip į emigrantę. Suprasdami, kad dar tobulai nemoku kalbos, stengiasi kalbėti lėčiau, aiškiau“, – tikino šilutiškė.

Moteris džiaugėsi, kad ją ryte atėjusią į darbą kolegos pasitinka su šypsena. L.Matevičienė pripažįsta, kad tai paskatina teigiamomis emocijomis dalytis ir su kitais.

Pakėlė kartelę

Šilutiškė pripažįsta, kad slaugės darbas Norvegijoje nėra lengvas, tačiau toks jis nebuvo ir Lietuvoje. Pašnekovė pabrėžė, jog pasitikėjimo savimi jai suteikė ir įveiktas kalbos barjeras.

„Kai pradėjau lankyti kursus, buvau 40 metų. Tačiau tikrai neblogai susitvarkiau su norvegų kalba. Dabar, kai ją pramokau, įgūdžius tobulinu ir toliau. Džiaugiuosi, kad būdama vidutinio amžiaus, kilstelėjau savo kartelę. Neretai Lietuvos darbo rinkoje kiek vyresni žmonės nebevertinami. Norvegijoje šio jausmo nebepatiriu“, – tikino L.Matevičienė.

Jos teigimu, priimtas sprendimas pakeisti darbą, tapo naujo ir šviesesnio gyvenimo pradžia.

„Mano šeimos materialinė padėtis tapo geresnė, o dirbama slauge Norvegijoje jaučiuosi emociškai stipresnė. Džiugu, kad ryžausi imtis pokyčių“, – sakė pašnekovė.

Sulaukia profesionalų komplimentų

Porą metų Norvegijoje dirbanti Indrė Jusienė pasakojo, kad būdama slauge Norvegijoje pasijuto turtingesnė ne tik materialine, bet ir žmogiškąja prasme – pramoko kalbą, pažino naują šalį.

„Norvegijos medicinos sistema yra gerokai aukštesnio lygio. Požiūris į seselę ten yra visai kitoks. Kauno klinikų chirurgijos skyriuje kelerius metus dirbusi slauge supratau, kad Lietuvoje į šios specialybės atstovus žiūrima ne taip pagarbiai. Pradėjau galvoti – esu jaunas žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, ir iš gyvenimo noriu daugiau. Kartais aplinkinių požiūris skaudino“, – kalbėjo mergina.

Anot jos, sprendimui pakeisti darbą įtakos turėjo ir noras daugiau uždirbti, tačiau galutinį tašką padėjo vieno lietuvio gydytojo komentaras.

„Man pasakė – neužsisėdėk ir, kol dar laikas, išbandyk gyvenime kažką naujo. Pakeisti profesijos nenorėjau, todėl susidomėjau „Orange Group Baltic“ pasiūlymu. Emigruoti neketinu, tad man labai tiko darbas, organizuojamas komandiruočių principu“, – tikino I.Jusienė.

Jos teigimu, dirbdama slauge Norvegijoje, ji sulaukė labai daug komplimentų dėl lietuvaičių darbštumo, atsakomybės ir profesionalumo.

„Beje, kartais tenka išgirsti įvairių mitų. Esą būdama slauge Norvegijos senelių namuose esi tik ta, kuri apiprausia pagyvenusį žmogų. Ši nuomonė klaidinga. Atliekame daugybę medicininių procedūrų, jei reikia gaiviname, statome lašines, atliekame tyrimus. Dirbame įprastą slaugės darbą. Be to, gydytojų požiūris į mus yra visai kitoks. Patyrę profesionalai vertina ir pasitiki mumis“, – kalbėjo I.Jusienė, pridurdama, kad artimiausiu metu ir toliau žada tęsti šią veiklą.