Surinko 550 parašų

Planuojama, kad iki 2020-ųjų Smiltynėje veiks apgyvendinimo ir maitinimo objektai, bus teikiamos sveikatinimo paslaugos, pirmyn ir atgal kursuos daugiau laivų su poilsiautojais iš Lietuvos ir užsienio.

Šiuo tikslu ketvirtadienį įvyko simbolinis sutarties pasirašymas tarp Smiltynėje veikiančių įstaigų ir ekspertų dėl miesto tarybos siekio Smiltynei gauti kurortinės teritorijos statusą.

Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Simonas Gentvilas neseniai užregistravo projektą, kuriuo per artėjančius ketverius metus savivaldybės administracija įpareigojama atlikti paruošiamuosius infrastruktūrinius ir juridinius darbus. Taip pat surinko 550 palaikančių klaipėdiečių parašų.

Istoriko Vasilijaus Safronovo žodžiais, šis kampelis ilgiau nei šimtmetį yra žinomas kaip rekreacinė zona. Pirmą kartą Smiltynė kurortu įvardinta dvidešimtojo amžiaus pradžioje duris atvėrus kurhauzui. Po Antrojo pasaulinio karo kurorto statusas buvo prarastas, tačiau rekreacinė infrastruktūra plėtėsi.

Pasak S.Gentvilo, Smiltynė turi didelį potencialą virsti kurortu ir tai, kad iki šiol juo nėra, politikas laiko istorine klaida.

"Šiuo metu Smiltynėje veikia Lietuvos jūrų muziejus ir delfinariumas, Smiltynės jachtklubas, Kuršių Nerijos nacionalinis parkas. Tūkstančiai klaipėdiečių ir poilsiautojų mėgaujasi švariausiais Baltijos jūros paplūdimiais, vyksta įvairūs kultūros ir sporto renginiai. Nepaisant to, ji vis dar dar tėra trumpalaikio turizmo vieta su ribotu rekreacijos formų pasirinkimu", – kalbėjo tarybos narys.

Antra Palanga nevirs

Turizmo ir rekreacijos ekspertė Aušrinė Armaitienė pritarė, kad paslaugų plėtros ir turizmo tinklo požiūriu minėta teritorija nėra užpildyta.

"Žiūrint iš valdymo ir vadybos pozicijų, dar reikia atlikti daug namų darbų, kad Smiltynė būtų pripažinta kurortu. Kol kas čia esančių veiklų požiūriu turime tik fragmentus. Pirmiausia mus reglamentuoja kurortinių teritorijų įstatymas, kuriame numatyti gydomieji gamtiniai ištekliai, administravimo punktai, tokie kaip policijos poskyris, ligoninė ir panašiai. Tačiau viskas yra įmanoma", – įsitikinusi A.Armaitienė.

Kai kurie miestiečiai šį politikų sumanymą kritikuoja. Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser neslėpė sulaukianti klausimų, ar suteikus Smiltynei kurorto teritorijos statusą ji netaps tokia pat chaotiška kaip Palanga. Esą priešingai – dėmesys bus teikiamas autentikai išsaugoti ir ramiam poilsiui, kad atvykstantieji atrastų atgaivą kūnui ir sielai.

"Žmonės skambina baimindamiesi, ar čia nepasidarys balaganas kaip Palangoje. Nes neretam kurortas asocijuojasi su daug veiksmo ir pramogų. Gerai pastudijavau teisės aktus ir reikalavimus, kuriuose nurodyta, jog kurorto teritorija turi būti rami, estetiška vieta su visa reikalinga infrastruktūra. Tai yra ramybės uostas, kuriame sveikatinimo šaltiniai tiesiogiai susiję su gamta. To ir siektume", – teigė direktorė.

Reabilituos gyvūnus

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė įsitikinusi, kad imtis tokios iniciatyvos reikėjo gerokai anksčiau.

"Manau, kad Smiltynei labai trūksta šeimininkiško požiūrio arba strategijos, kokia ši teritorija galėtų tapti. Aišku viena – tai turi būti ramaus ir intelektualaus poilsio vieta. Čia galėtų atsirasti gamtos pažinimo mokykla, mes, savo ruožtu, galvojame apie jūros gyvūnų gelbėjimo reabilitacijos centro steigimą, taip pat jūros mokslų ir technologijų pažinimo centrą, geoterminių vandenų panaudojimą sveikatingumui", – vardijo O.Žalienė.

Memorandumą taip pat pasirašiusio Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus Virginijaus Urbono žodžiais, net japonus stebina nepaprastai švarus ir skaidrus Smiltynės paplūdimio smėlis. "Pati gamta Smiltynę sukūrė kaip kurortą, belieka tik tai įteisinti".

S.Gentvilas pabrėžė, kad šiuo projektu nenorima žmonių mėgstamą kampelį paversti urbanistine vieta. Veikiau ramybės, žalumos ir atokvėpio oaze su gerai išvystyta infrastruktūra.

Todėl Klaipėdos savivaldybė dar šiemet planuoja skelbti konkursą Smiltynėje esančios smuklės atnaujinimui. Taip pat pasiūlyti nuomotojams atkurti prie gelbėjimo stoties esantį autentišką restoraną. "Tokie objektai turi teisę atsirasti. Bet nepaversti Smiltynės tuo, kas yra piečiau Nidos, kitoje Kuršių Nerijos nacionalinio parko pusėje", – šyptelėjo politikas.