Laukia pastotės iškėlimo

Smiltynės kurhauzas turės du pastatus. Mažesnė dalis apartamentų bus įrengta buvusioje elektros pastotėje.

Joje darbai dar neprasidėjo, nes dalį Smiltynės aprūpinančios elektros pastotės įrenginiai dar neiškelti iš statinio.

Tuo pačiu metu bus įrengiami ir teniso kortai.

Viso projekto pabaigos galima tikėtis kitų metų gale.

Darbus pagrindiniame pastate bei aplinkos sutvarkymą aplink jį ketinama baigti šių metų pabaigoje. Viliamasi, kad poilsiautojai galės apsigyventi Smiltynės kurhauze jau kitų metų vasaros sezono metu.

„Kurhauzas yra istorinis pavadinimas, reiškiantis poilsio viešbutį. Lietuvos registrų centre nėra tokio juridinio statuso, jie naudoja tik viešbučio sąvoką. Visas Smiltynės kurhauzas bus išskaidytas į viešbučio apartamentus. Jame bus naudojama pasaulyje paplitusi veiklos strategija. Pagal šį modelį apie 20 ar 30 proc. apartamentų valdo viešbutį administruojanti įmonė, o apie 70 proc. jų išdalijama privatiems investuotojams“, – detalizavo P. Tamošiūnas.

Jis pasakojo, kad jau dabar bene šeši investuotojai yra įsigiję 21 apartamentą.

Kai kurie žmonės negali įsigyti viso viešbučio, bet gali nusipirkti kelis apartamentus.

Pasak P. Tamošiūno, visi apartamentų savininkai dalyvaus viešbučio valdymo procese, o veikla – administruojama.

Pajamos dalijamos taip: 30–40 proc. pajamų atitenka viešbučiui, tie pinigai naudojami patalynės keitimui, muiliukams pirkti bei kitiems buitiniams reikalams; apie 60 ar 70 proc. atitenka investuotojui, tai yra, turto valdytojams.

P. Tamošiūnas priminė anksčiau jau minėtą faktą, kad Smiltynės kurhauze ketinama įrengti apie 50 apartamentų.

Paulius Tamošiūnas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Valdymo forma – ne nauja

Surinkti 7 mln. eurų (tokia yra investicinio projekto vertė) vienam žmogui ir išlaikyti viešbutį, kuris veikiausiai veiks tik vasarą, neįmanoma. P. Tamošiūnas įsitikinęs, kad net turintis tokius pinigus asmuo neinvestuotų į tokį projektą.

Todėl egzistuoja tokia viešbučio valdymo forma, kai viešbutis suskaidomas apartamentais, jie visi yra viešbučio paskirties su savo unikaliu numeriu ir adresu.

Privatūs investuotojai nusiperka mažiausiai du ar didesnį vieną apartamentą ir dalyvauja viešbučio veikloje.

Pasaulyje taip veikia ir maži, ir dideli viešbučiai.

„Vakarų pasaulyje, maždaug nuo Lenkijos vidurio, tokia valdymo forma yra labai paplitusi, ko gero, 50 proc. naujai atidaromų viešbučių valdomi tokiu būdu. Itin unikalūs atvejai, kai visą projektą finansuoja vienas investuotojas. Pagal dabartines bankų palūkanas, šio meto nekilnojamojo turto statybos bei vystymo kainas ir viešbučio numerio pardavimo kainas atsipirkti gali tik ekskliuzyviniai viešbučiai. Kitais atvejais investicijų grąža yra labai lėta. Todėl vis dažniau naudojamas mano minėtas modelis. Jis nėra naujas ir Lietuvoje. Nidoje taip veikia „Banga“, spaudoje skaičiau, kad taip veiks ir Vilniuje, naujamiestyje, atidaromas viešbutis, ten bus ir darbo kabinetai. O Lenkijoje jų – pilna, pavyzdžiui „Radisson“, „Majestic“ tinklui priklausantys viešbučiai. Pasaulyje taip veikia ir maži, ir dideli viešbučiai“, – paaiškino P. Tamošiūnas.

Jis pripažino, kad socialiniuose tinkluose skelbiant apie apartamentų pardavimą buvo padaryta klaida. Įrašas apie neva parduodamus butus pastaruoju metu papildytas pastaba, kuria patikslinama, jog pastato paskirtis yra viešbučio apartamentas sau ar investicijai.

„Bet kurį viešbučio apartamentą ūkine prasme galima pavadinti butu, nes natūralu, kad poilsio viešbučio kambariuose yra virtuvėlės. Tai yra buitinis, bet ne teisinis argumentas, tačiau oficialiai kiekvienas apartamentas yra viešbučio dalis, skirta ilgalaikiam ar trumpalaikiam apgyvendinimui“, – dar kartą paaiškino P. Tamošiūnas.

Priekaištų neturi

Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius patikino, kad Smiltynės kurhauzo vystytojai turi visus būtinus dokumentus: statybas leidžiančius dokumentus, kuriais remdamiesi gali atlikti pagrindinio pastato remontą ir vieno pastato rekonstravimą.

Priekaištų Smiltynės kurhauzo projekto vystytojams neturi ir uostamiesčio savivaldybės Paminklosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Jis patikino, kad paveldosaugininkai lankėsi šiame objekte, bet jokių pažeidimų nepastebėjo.