Smiltynėje laiką leidę žmonės rado paplūdimį nusėtą veikiausiai jau negyvomis medūzomis. Delno dydžio ir dar didesnių permatomų ar rožinių gyvių neįmanoma nepastebėti. Šiuo metu Lietuvos pajūryje jų yra išties nemažai.

Specialistų teigimu, palankių vėjų atplukdyti skaidrūs bestuburiai žmonėms nepavojingi, todėl smalsuoliai nesibaimindami gali juos liesti.

Baltijos jūroje šie egzotiniai gyviai pasirodo įšilus vandeniui ir esant tinkamam vėjui. Tradiciškai vandens srovės medūzas atneša rugpjūčio pradžioje, o didžiausias jų pikas – rugsėjį.

Lietuvos jūrų muziejaus vyriausiasis biologas-muziejininkas Remigijus Dailidė dienraščiui yra sakęs, kad atkeliavusių bestuburių skaičių lemia oro sąlygos ir dauginimosi sėkmė. Vandens srovės – pagrindinė jų „transporto priemonė“.

Specialistai ramino, esą ši, dažniausiai Europoje aptinkama vandens gyvūnų rūšis – ausytoji medūza, žmogui nėra grėsminga. Tik išskirtiniais atvejais medūzos gali sukelti alerginę reakciją.

Idealiai tinkama vandens temperatūra medūzoms – apie 15 laipsnių. Rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje, atšalus vandeniui, medūzos baigia savo biologinį gyvenimo ciklą ir žūva.

Atlanto pakrantėse ir uostuose gyvenančios paprastosios medūzos nė iš tolo neprilygsta kitai šių gyvūnų rūšiai – jūrų širšėms. Iki 25 cm užaugančios ir sunkiai jūroje pastebimos medūzos – ypač pavojingos žmonėms, jų nudilginimas net mirtinas.