Atleido iš pareigų

Pastarosios dienos tikrai nebuvo lengvos itin nemalonių likimo smūgių patyrusiai prokuroro šeimai.

Kovo 22-ąją generalinė prokurorė Nida Grunskienė iš pareigų atleido S.Galminą, ėjusį Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pareigas. Šis sprendimas priimtas gavus Vidaus tyrimų skyriuje atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą bei teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Oficialiame pranešime teigta, kad toks sprendimas priimtas, nes smurtaudamas prie žmoną jis pasikėsino į vieną labiausiai saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. O tai akivaizdžiai nesuderinama su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais.

Šis Generalinės prokurorės įsakymas nėra istorijos pabaiga.

Nemažiau nemaloni procedūra S.Galmino ir jo sutuoktinės dar laukia, nes ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje tęsiasi – vyksta apklausos ir kiti procesiniai veiksmai.

Tiesa, bylos baigtį jau galima prognozuoti – įstatymas numato aplinkybes, kada ikiteisminis tyrimas gali porai baigtis laimingai abiem susitaikius.

Gatvėje juto pasmerkimą

Antradienį S.Galmino sutuoktinė ėmėsi netikėto veiksmo – išplatino viešą laišką. Moteris pranešė, kad vyras jai atleido, akcentuodama, jog gailisi dėl savo poelgio.

Aš be galo gailiuosi dėl visko, ką patyrė mano vyras.

Išplatinusi viešą laišką eksprokuroro žmona viešai atviravo apie savo išgyvenimus ir net itin asmeniškus dalykus. Antradienį telefonu kalbinta moteris paskubėjo pabaigti pokalbį, vėliau nebeatsiliepė, o vakar jos telefonas jau buvo išjungtas.

Trumpo pašnekesio metu ji patikino viską išdėsčiusi savo laiške.

„Mano vyras pripažino, kad buvo tam tikri smurtiniai veiksmai. Nenoriu komentuoti ir kalbėti apie sumušimus. Aš jokiu būdu nenoriu pateisinti vyro, aš noriu tiesos, nes aš tikrai išprovokavau tą konfliktą. Tik mes su vyru žinome, kaip iš tikrųjų įvyko. Aš gyvenu su savo sutuoktiniu, mes susitaikėme“, – patikino antroji S.Galmino žmona.

Laiške moteris teigė norėjusi atskleisti, kas iš tikrųjų įvyko tą lemtingą sausio 22-ąją ir paaiškinti visuomenei tiesą, tikino pati įvykio metu buvusi neblaivi ir išprovokavusi sutuoktinį smurtui.

Prisipažindama, kad visa tai aprašyti jai prireikė daug drąsos, laiško autorė pirmiausiai patikino, kad labai myli savo vyrą ir brangina šeimą, o įvykį, kai buvo sumušta, vadina šeimos tragedija, apvertusia aukštyn kojomis gražų ir ramų jų gyvenimą.

Praeitis: Klaipėdos apygardos prokuratūroje S.Galminas anksčiau pats vadovaudavo tyrimams baudžiamojo persekiojimo bylose. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

„Baisiausia iš tiesų yra tai, ką teko išgyventi mano vyrui – 18 metų sąžiningai prokuroro pareigas einančiam piliečiui. Ką reiškia netekti darbo, vardo, statuso? Ką reiškia eiti gatve ir justi žmonių žvilgsnius, smerkimą. Ką reiškia per 15 trumpų minučių viską prarasti? Mano vyras garbingai tylėjo, bet aš tylėti negaliu. Užaugusi sąžiningoje šeimoje aš buvau mokoma būti sąžininga ir dora, tokia ir noriu likti iki galo. Nebijau nei viešumo, nei dar bala žino ko“, – bandė paaiškinti, kodėl nusprendė atvirauti, moteris.

Vakarėlio dalyviams – baudos

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Raimondas Vaitkevičius neslėpė, kad tos sausio 22-osios vakare S.Galminas su žmona lankėsi pas savo bendramokslį draugą, policijos pareigūną.

Komisariato vadovo pavaduotojas neslėpė emocijų, kad dėl prokuroro poelgio šešėlis krito ir ant jo kolegos: „Negražiai gavosi, bet yra taip, kaip yra“.

Tuo metu, galiojo griežti karantino reikalavimai, kuriuos pažeidė ne tik prokuroro šeima, bet ir policininkas. Tad 250 eurų baudą gavo visi suaugę vakarėlio dalyviai.

Policininkas vėliau buvo kviečiamas liudyti ikiteisminiame tyrime dėl S.Galmino veiksmų ir iki šiol labai apgailestauja, kad po viešnagės jo namuose bendramokslis, šeimos draugas, prokuroras smurtavo prieš žmoną. Ši istorija jį labai sukrėtė.

„Smurtas bendrai nepateisinamas dalykas. O smurtas prieš žmoną – sunkiai suvokiamas dalykas. Jaučiuosi kaltas ir sugniuždytas, nors ta istorija atsitiko ir ne mano namuose“, – neslėpė pareigūnas.

Vyrą mušė ir anksčiau?

Iš S.Galmino žmonos laiško aiškėja, kad dėl prieš ją pavartoto smurto ir šios istorijos pasekmių jaučiasi kalta ir ji.

„Įvykus nedideliam buitiniam konfliktui, kuris man tą akimirką, sergančio žmogaus akimis, atrodė kaip viso pasaulio pabaiga, mano vyras panaudojo smurtinius veiksmus prieš mane. Jis tai sąžiningai pripažino. Ar galima išprovokuoti vyrą panaudoti smurtą? Žinoma, kad galima. Tai galėtų paliudyti bet kuris psichologas. Ypač lengva tai padaryti, kai elgiesi neadekvačiai ar nesuvokiamai. Beje, įvykio metu pirma pakėliau ranką prieš savo vyrą ir jį išprovokavau. Ir tai ne pirmas kartas, kai prieš savo vyrą leisdavau pakelti ranką, – stebino atvirumu moteris. – Dabar suprantu, kad toks mano elgesys jį žemindavo kaip vyrą. Konflikto metu buvau neblaivi, o kadangi alkoholį vartoju labai mažais ir itin nedideliais kiekiais dėl paauglystėje turėtos skrandžio operacijos, tai irgi turėjo įtakos mano elgsenai. Mano vyras nėra smurtautojas, jis nuostabus vyras, mylintis tėvas.“

Bandydama pateisinti sutuoktinį moteris atviravo apie save. Esą įvykių metu ji buvo nestabilios emocinės būklės, prie kurios atvedė ją palietę nepaprastų S.Galmino skyrybų su pirmąja žmona aidai.

Laiško autorė tikino dėl emocinės įtampos patyrė psichologinį išsekimą, tapo itin jautri.

„Dar negana to, mūsų šeimą ištiko tragedija – mano nėštumas, kurį mes abu vertinome, kaip didžiulę dovaną, pasibaigė tragiškai. Turbūt neverta pasakoti, kaip tokiu metu jaučiasi moteris. Žemė slysta iš po kojų ir griūna visas pasaulis. Kas turbūt baisiausia – kas vyksta su tavimi – tu nesupranti. Aš labai tikiuosi, kad ši mano išpažintis padės kitoms moterims nebijoti, nevaidinti stiprių ir kreiptis pagalbos. Kad man reikėjo pagalbos tuo metu, aš suprantu tik dabar, kai pagalbą jau gavau“, – atsivėrė moteris.

Davė dovanų ir siūlė padėti

Pasakodama apie savo būklę įvykio metu S.Galmino žmona ne kartą paminėjo, kad daugelis moterų nenori sau pripažinti sergančios.

„Kai žmogus serga ir pats to nesuvokia, jam atrodo, jog visas pasaulis yra prieš jį. Man atrodė, kad vyras manęs nemyli, elgiasi neteisingai, netinkamai. Mano priekabės buvo kasdienės ir nuolatinės. Nepaisant manęs tokios, mano vyras bandė įvairiais būdais man padėti. Siūlė kartu eiti pas psichologą. Užsirašėme, bet pagalvojus, o ką žmonės pasakys ir kokia aš stipri, tą vizitą vis nukeldavau. O kaip žinia, tokie dalykai, kaip nervinis išsekimas, patys nepraeina, jie tik giliau ir giliau tave klampina, – rašydama apie sutuoktinio reakciją į jos būklę teigė moteris. – Antrasis etapas, kaip tai man pasireiškė – pernelyg didelis jautrumas. Viskam ir visiems. Galėjau pradėti verkti ar įsižeisti nuo vieno žodžio ar netinkamai parinktos intonacijos. Vis dar buvau tame etape, kai galvojau, kad man viskas gerai, blogi tik kiti. Kasdien ėmiau jaustis nelaiminga, net nesuprasdama, kodėl. Graži šeima, puikūs išpuoselėti namai, mylimas darbas. Vyras nuolat stebino įvairiomis dovanomis, kad tik pataisytų mano nuotaiką. Prisiminus viską, negaliu patikėti, kad tas žmogus buvau aš. Negaliu patikėti ir tuo, kad savo vyrui iškviečiau policijos pareigūnus.“

Kad sadistas – netiesa

Savo laiške S.Galmino žmona bandė įrodinėti, kad prokurorai jaučia nuolatinę nusikaltėlių neapykantą ir dėl to patiriama įtampa persiduoda ir šeimos nariams. Maža to, moteris tikino, kad ir Generalinės prokuratūros vadovai bei bylos tyrimą kuruojanti prokurorė į jos laiškais nepatikėjo.

„Aš be galo gailiuosi dėl visko, ką patyrė mano vyras, bet laiko atgal neatsuksi. Gailiuosi dėl to kasdien. Viską ėmiau suvokti tik po psichoterapijos kurso ir gertų antidepresantų. Esu be galo dėkinga medikams, kurie man stipriai padėjo ir už tai, kad galiu vėl jaustis savimi. Noriu tik vieno, kad visuomenė nebūtų klaidinama ir kiekvienas galėtų asmeniškai padaryti savo išvadas išgirdęs tikrąją tiesą. Pareigų, deja, vyras nebeatgaus. Žmogus atidavęs 18 metų prokuratūrai, daug metų organizavęs „Metų prokuroro“ rinkimus ir daug kitų renginių bei iniciatyvų, nupieštas kaip smurtautojas ar net sadistas. Tai absoliuti netiesa. Mano vyras sugebėjo man atleisti, atleidau ir aš jam, ir mes toliau kuriame savo ateitį kartu. Kiekvienai moteriai patarčiau netylėti ir kreiptis pagalbos, nevaidinant, kokios mes stiprios. Nes ligų pasekmės gali būti be galo graudžios“ – teigė S.Galmino žmona.

Emocijų kupinas moters laiškas – jaudinantis. Jis skirtas plačiajai visuomenei.

Tačiau teisininkams reikia svarių argumentų, kuriuos jie vertina pagal įstatymo raidę. Šiaulių apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš šeimos narį dar nebaigtas. Ar prokurorai surašys kaltinamąją išvadą, o gal nuspręs kitaip, turėtų paaiškės netrukus.

Komentaras

Svajūnas Bliudsukis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pirmininkas

Jei nukentėjęs žmogus kreipiasi į policiją, ikiteisminis tyrimas pradedamas nepriklausomai nuo to, kad asmuo nebenori tyrimo. Vėliau aiškinamasi, ar yra galimybė nutraukti tokį tyrimą. Smurto artimoje aplinkoje bylose galimas susitaikymas, tik jei tam yra tam tikros sąlygos. Tai apsprendžia Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis. Toks sprendimas įmanomas, jei įtariamas asmuo prisipažįsta padaręs veiką, atlygino arba pašalino žalą arba susitarė dėl žalos pašalinimo, susitaikė su nukentėjusius asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant, ar yra toks pagrindas, žiūrima, ar žmogus anksčiau buvo baustas arba teistas ypač už tokius pat veiksmus. Jei žmogus buvo teistas ar anksčiau atleistas nuo atsakomybės už smurtą, tai dar kartą jam dovanoti pagrindo nėra.

Kai patvirtinama susitaikymo sutartis, byla gali būti nutraukta.

Mes stengiamės ne tik formaliai gauti susitaikymą liudijantį dokumentėlį, bet išklausyti asmenis, suprasti, ar jie susitaikė savanoriškai, ar smurtą patyręs asmuo nėra verčiamas tai daryti, stebime jo emocijas, kaip jis kalba, kaip jis vertina įvykius. Nereikia būti teisėju, kad suprastum, ar susitaikymas yra realus ar tik dokumentuose.