Nors jau dabar nusikalstamumas ir pareigūnų darbo krūvis auga lyg ant mielių, ateityje padėtis bus dar sunkesnė, o policijos finansavimas – dar labiau apkarpytas.
Už darbą naktimis nemokės
Klaipėdos apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui šiemet skirta 65,7 mln. litų. Iš jų darbo užmokesčio fondui – 46,97 mln. litų. Šios lėšos bus paskirstytos visiems Klaipėdos apskrities policijos komisariatams.
Dėl prastos ekonominės situacijos, lyginant su praėjusiais metais, 3 proc. sumažintas darbo užmokesčio fondas ir tiek pat prekių bei paslaugų – telefono, šildymo, automobilių priežiūros, vandens išlaidos.
Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vadovas Benonas Ivanauskas neslėpė, jog finansavimo sumažėjimas turės įtakos pareigūnų darbui.
"Turėsime mažesnę galimybę vykdyti savo funkcijas. Tiek, kiek galėsime, tiek atliksime. Dėl darbo užmokesčio fondo sumažinimo negalėsime pareigūnams mokėti už darbą naktimis, poilsio dienomis. Trys procentai nėra daug, bet įtakos turės", – tvirtino B.Ivanauskas.
Pasak Klaipėdos rajono policijos komisariato vadovo Edmundo Zbarausko, sumažėjęs finansavimas turės neigiamą poveikį. Prastėjant ekonominei situacijai, pareigūnų darbo krūvis didės.
"Finansavimo sumažinimas prie gero neprives. Didėjant darbo krūviui, paprastai darbo užmokestis auga, o čia – priešingai. Žmonių saugumo sąskaita nereikėtų taupyti", – komentavo E.Zbarauskas.
Stinga tyrėjų ir inspektorių
Planuojama sumažinti ir kurortams skirtą finansavimą sezono metu. Tačiau kiek tas finansavimas bus apkarpytas, kol kas neaišku. Policijos departamento ir komisariatų vadovai dėl to tarsis vasario 20 d.
"Pernai vasarą į Palangą buvo atsiųstas optimalus pareigūnų skaičius. Finansavimas buvo didžiausias per visą istoriją. Tikiuosi, kad taip bus ir šią vasarą", – vylėsi laikinai einantis Palangos policijos komisariato vadovo pareigas Andrius Grigaitis.
Beveik visuose apskrities komisariatuose trūksta darbuotojų. Klaipėdos apskrities Vyriausiajame policijos komisariate laisvų etatų yra 13 proc., Klaipėdos rajono – 16 proc., Palangos – 19 proc.
"Pinigų yra tik tiek, kiek reikia darbuotojams. Pusę metų negalime priimti nė vieno žmogaus. Nėra lėšų priimti naujiems. Pareigūnams darbo krūviai tenka dideli, o nieko negalime daryti. Finansavimą turime tik dviem darbuotojams, o reikia per dvidešimt", – pasakojo E.Zbarauskas.
Pajūrio policijos komisariatuose labiausiai trūksta policininkų, tyrėjų ir apylinkės inspektorių.
Rajone daugėja nusikaltėlių
Finansavimas policijai sumažintas, o prastėjant ekonominei situacijai, didėjant nedarbui prognozuojama, jog nusikalstamumas dar stipriai augs. Tai jau pajuto Klaipėdos rajono policijos komisariatas.
Sausį nusikaltimų čia užregistruota pusantro karto daugiau nei pernai. Pasak E.Zbarausko, daugėja visų nusikalstamų veikų, išskyrus eismo įvykius.
Komisaras aiškino, jog rajono tendencijos skiriasi nuo bendrų Lietuvos. Nusikalstamumas sparčiai mažėjo trejus metus. Per šį laikotarpį jis sumažėjo 36,3 proc. Praėjusių metų pradžioje nusikalstamumo mažėjimas Klaipėdos rajone stabilizavosi ir šiek tiek pradėjo augti.
"Rajono tendencijos – ankstesnės nei bendros Lietuvos. Mūsų rajonas buvo vienas pirmųjų pasitvirtinęs bendrąjį planą. Prasidėjo masinės statybos. Pagalbiniai darbininkai gaudavo gerus atlyginimus – po 3 tūkst. litų. Jiems neapsimokėjo vogti, plėšti. Buvo didelis užimtumas, darbo jėgos trūkumas. Dabar situacija priešinga. Darbo užmokestis krito, daug darbuotojų atsidūrė gatvėje", – dėstė E.Zbarauskas.
Klaipėdos rajone daugiausiai padaroma vagysčių. Pastaruoju metu pagausėjo pranešimų apie viešosios tvarkos pažeidimus, kurių rajone anksčiau beveik nebūdavo.
"Pagrindinė nusikalstamumo didėjimo priežastis – suprastėjusi socialinė padėtis. Chuliganiškų išpuolių daugiau padaroma galbūt dėl to, kad žmonėms atsirado daugiau laisvo laiko, nėra užimtumo. Kai žmonėms rytą reikia eiti į darbą, jiems nėra kada šlaistytis naktimis", – pabrėžė E.Zbarauskas.
Amnestija kelia nerimą
Klaipėdoje ir Palangoje kol kas nusikalstamumas nėra išaugęs. Šių metų sausį nusikalstamų veikų užfiksuota mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Tačiau pastebėta, jog padaugėjo plėšimų.
B.Ivanauskas aiškino, jog socialinės padėties pablogėjimas turi tiesioginį poveikį nusikalstamumui.
"Sunku prognozuoti. Gali būti, kad nusikalstamumas išaugs. Tačiau valstybėje yra tokia situacija, nieko negalime pakeisti. Reikia susiveržti diržus valstybei, taip pat ir mums", – tvirtino B.Ivanauskas.
Pareigūnams nerimą kelia ir planai dėl Lietuvos vardo tūkstantmečio amnestijos. Į laisvę išeitų nuo 700 iki tūkstančio malonės sulaukusių nuteistųjų.
Anot B.Ivanausko, dauguma į laisvę išėjusių asmenų nekeičia gyvenimo būdo. Jie grįžta į įkalinimo įstaigas.
Pasak E.Zbarausko, amnestija tikrai turės įtakos nusikalstamumo dydžiui.
"Dauguma asmenų įkalinimo įstaigose yra teisti ne kartą. Gal ir ne už sunkius nusikaltimus, bet vis tiek grįžę darys tą patį. Juolab kad kalbame apie amnestiją krizės metu. Esant tokiai bedarbystei, integruotis į visuomenę bus sudėtinga. Apie tai niekas negalvoja", – teigė E.Zbarauskas.
Pareigūnas neslėpė, jos kategoriškai pasisako prieš amnestijas. Jo nuomone, esant per dideliam humaniškumui, atsiranda nebaudžiamumo jausmas: "Įstatymuose ir taip numatyta daug išimčių, kada nuteistieji į laisvę išleidžiami anksčiau laiko. Policijos pareigūnai tokiam žingsniui negali pritarti".
Raimundas Palaitis
Vidaus reikalų ministras
Finansavimas policijai, lyginant su 2008 metais, sumažintas nežymiai. O lyginant su 2007-aisiais, finansavimas policijai šiemet skirtas didesnis. Taupyti padėjo ir nuo spalio įgyvendinta policijos reforma. Daugiau pareigūnų gali atlikti savo tiesioginę funkciją – užtikrinti viešąjį saugumą. Klaipėdos apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui finansavimas sumažėjo labai nežymiai. Esant tokioms sąlygoms, galima išgyventi. Sunkėjant ekonominei padėčiai, pasaulyje įprasta, kad nusikalstamumas auga. Lietuva – ne išimtis. Statistika po truputį blogėja. Sunkmečiu visi ieško pinigų – vieni legaliais metodais, kiti – nelegaliais. Pastarųjų daugėja. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas turtiniams nusikaltimams. Prognozuojama, kad būtent jų daugės. Prisideda ir socialinių neramumų tikimybė. Tai byloja ir sausio 16-osios įvykiai Vilniuje. Tokie renginiai taip pat kainuoja. Juose reikia užtikrinti viešąją tvarką. Jei žmonės reaguoja ramiai, kainuoja mažiau, jei neramiai – daugiau. Viską sudėjus, reikia susiveržti diržus ir išgyventi sunkmetį – tuos dvejus metus. Finansavimas kurortams vasaros sezono metu smarkiai nemažės. Viešąjį saugumą pajūryje reikės užtikrinti. Galiu pažadėti, kad finansavimas nebus blogesnis nei praėjusiais metais. Kaip ir kasmet, viešąją tvarką pajūryje padės užtikrinti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Prie viešosios tvarkos užtikrinimo galėtų prisidėti ir savivaldybės – bent iš dalies aprūpinti pareigūnus maistu, gyvenamuoju plotu. Tačiau suprantu, kad ir savivaldybėms dabar gana sunki padėtis.
Nusikaltimų užregistruota
Klaipėda
2008 sausis – 478
2009 sausis – 383
Klaipėdos rajonas
2008 sausis – 67
2009 sausis – 101
Palanga
2008 sausis – 48
2009 sausis – 16
Etatų skaičius:
Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas – 1544, laisvų – 201
Klaipėdos rajono policijos komisariatas – 141, laisvų – 23
Palangos policijos komisariatas – 84, laisvų – 16
Naujausi komentarai