Sodo sklypą užmiestyje turinti klaipėdietė nusprendė raštu kreiptis į rajono savivaldybę su pretenzija, kad prieš pateikiant sąskaitą už šiukšles pirmiausiai soduose turėtų būti pastatyti atliekų konteineriai.

Kreipėsi į tarybą

„Gyvenu Klaipėdoje ir moku nemažą mokestį už šiukšles. Tačiau už šį mokestį gaunu paslaugą – kieme stovi konteineriai“, – Klaipėdos rajono tarybai aiškino Vida.

Moteris turi sodo sklypą sodų bendrijoje „Smiltelė“.

„Aš tikrai matau, kad sodininkai šiukšlina pamiškėse, pakelėse, tad tikrai soduose reikalingi konteineriai. Sutikčiau, kad vasarą soduose turėtų būti pastatyti bendri konteineriai, būtų švaresnė aplinka“, – teigė moteris.

Ji stebėjosi, kad bendrijoje konteinerių su žiburiu nesurasi, o rinkliavą privalu susimokėti.

Tai ne vienintelis sodininkų priekaištas, kad sodų bendrijose trūksta šiukšlių konteinerių.

Paaiškėjo, kad yra ir tokių sodininkų bendrijų, kurių valdyba iš viso atsisakė jų valdomoje teritorijoje statyti konteinerius.

Pirmininkai slapstosi?

Rinkliavą už komunalines atliekas administruojančios viešosios įmonės „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus tikino, kad dalis sodų bendrijų pirmininkų noriai bendradarbiauja.

„Yra tokių pirmininkų, kurie rūpinasi, kad būtų tvarka. Žmonės sudarė schemas, kur galima pastatyti konteinerius. Mes kaimo vietovėse galėtumėme tik du kartus per mėnesį ištuštinti konteinerius, o šiukšles išgabename kas savaitę, tačiau rinkliavos mokesčio nedidiname. Jei yra prašoma, visada pateikiame didelius konteinerius, kad sodininkai galėtų atsikratyti nereikalingais daiktais bei baldais“, – aiškino R.Martinkus.

Tačiau yra tokių bendrijų pirmininkų, kurie net slapstosi nuo rinkliavos administratorių.

„Niekaip negalime prisišaukti arba jie slapstosi. Be bendrijų pirmininkų mes savavaliauti negalime, ten juk jų teritorija. Buvo toks atvejis, kai savo konteinerius radome į mišką nuvežtus“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Dar viena dalis pirmininkų laikosi pozicijos, kad kiekvienas sodininkas privalo įsigyti konteinerius ir sudaryti sutartis dėl savo šiukšlių išvežimo.

„Bendrijos gali deklaruoti šiukšles. Mes galime pasverti atliekų kiekį ir sąskaitą pateikti bendrijos pirmininko vardu. Tačiau iš 36 rajone esančių sodo bendrijų nė viena nesiėmė tokių žingsnių. Juk niekas nenori atsakomybės“, – aiškino R.Martinkus.

Sodų bendrijos „Minija“ pirmininkas Algimantas Zigmas Knystautas tikino, jog bendrijos valdyba balsavo, kad soduose nebūtų nė vieno šiukšlių konteinerio.

Atsisakė konteinerių

„Čia yra 1 tūkst. 230 sodo sklypų. Šiuose soduose labai daug žmonių, o kur jų šiukšlės? Žmonės teisėtai reikalauja, kad bendrijose turi būti konteineriai. Todėl jie ir slapstosi, nes gavę sąskaitas sodininkai pirmiausiai juos užsipuolė“, – pastebėjo R.Martinkus.

A.Z.Knystautas puolė aiškinti, kad vos atsiranda konteineris soduose, tuoj pat ši vieta virsta šiukšlynu.

„Ko aš turiu su jais kalbėtis? Jie nustatė mokesčius ir mūsų neklausė. Jei jie nori, gali pastatyti konteinerius. Bet čia jų rūpestis. Gali kaip tarybiniais laikais kartą per savaitę važinėti ir signalizuoti, kad visi suneštų savo šiukšles. Tegul jie patys rūpinasi“, – sakė bendrijos pirmininkas.

A.Z.Knystautas įsitikinęs, jog šiukšlės soduose – ne bendrijos, o rinkliavos administratoriaus galvos skausmas.

„Kur dėti šiukšles? Aš pats jas į Klaipėdą išsivežu, o rinkliavą sumokėjau“, – aiškino pirmininkas.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius tikino, kad sodų bendrijose tvarkos turi imtis bendrijų pirmininkai.

„Negali būti taip, kad nebūtų visoje bendrijoje šiukšlių. Bet pirmininkai privalo parinkti vietą, čia juk jų darbas. Paslauga turi būti žmogui suteikta“, – aiškino administracijos direktorius.