Sodų bendrijos gyventojai ne vienerius metus puoselėjo viltį oficialiai tapti Klaipėdos miesto teritorijos, o ne sodų bendrijos gyventojais, todėl rinkosi bendrijos likvidavimo procesą.

"Nesame vieninteliai Lietuvoje, tačiau pajūrio krašte ir Vakarų Lietuvoje esame pirmieji. Kito kelio nebuvo. Realiai juk mes vis tiek gyvename mieste, o pati sodų bendrija yra Klaipėdos miesto bendrajame plane. Daugiausia problemų ir bėdų buvo dėl kelių priežiūros, juk bendrija nepajėgi savo lėšomis išasfaltuoti kelių", – ilgo proceso priežastis aiškino šios bendrijos gyventojas Simas Zakaras.

Paaiškėjo, jog sodų bendrijai teko atlikti daugybę formalumų. Likviduojant bendriją reikėjo užbaigti visus teismų procesus, pateikti finansines ataskaitas mokesčių inspekcijai, suruošti dokumentus valstybės archyvui.

"Be to, jog perdavėme miestui lietaus nuotekų tinklus, dar turėjome sudaryti sutartį su įmone, kuri laikinai prižiūrės mūsų kelius. Sutartis galios iki kitų metų pavasario. Įsigijome žvyro bendrijos kelių priežiūrai. Dar reikės įkurti asociaciją, kuri turės atstovauti gyventojams kalbantis su savivaldybe", – darbus vardijo bendrijos likvidatorius Vilmantas Ančiukaitis.

Tačiau ar tai bus paskutiniai rūpesčiai ilgame prisijungimo prie miesto procese, sodininkai dar nežino.

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė patikino, jog pagal Kelių įstatymą, jei paaiškėtų, jog šioje teritorijoje atsirastų gatvės, kurios neturėtų kito savininko, o tik likviduotą bendriją, jos būtų perimamos miesto nuosavybėn.

"Gatvės miesto nuosavybėn perimamos aplinkos ministro įsakymu", – tvarką priminė R.Gružienė.

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis aiškino, jog šiuo metu atliekami šios sodų bendrijos gatvių kadastriniai matavimai.

"Tai nėra greitas procesas, užtruks gal tris ar keturis mėnesius. Gatvės yra žvyruotos, jų daug, atlikus matavimus, jos bus registruotos savivaldybės vardu. Tačiau tai jau bus viso proceso pabaiga", – patikino E.Simokaitis.

Apie du šimtus gyventojų turinti sodų bendrija turėtų tapti tikru gyvenamųjų namų rajonu, kuris ateityje galėtų tikėtis gatvių asfaltavimo ar šaligatvių įrengimo.