Išmargino akmenis

Mėgstantieji laiką leisti gryname ore turėtų pastebėti, kad kai kuriuos gamtos kūrinius žmonės nusprendė savaip pagražinti, juos nuspalvindami.

Prie Olando Kepurės, jūros pakrantėje, stūkso keli akmenys, kuriuos kažkas išmargino įvairiomis spalvomis, išpiešė papūgomis, širdelėmis.

Akmenys: yra manančiųjų, kad gamta riedulius sukūrė netobulus, todėl prie Olando Kepurės skardžio kažkas nuolat juos perdažo. (Dienraščio skaitytojo nuotr.)

"Suprask, gamtos kūrinys – ne toks jau gražus, tad ateis kažkoks jaunuolis ir, padažęs jį, galvos, kad taip yra geriau. Man visai tai nesuprantama. Tai – elementarus gamtos niokojimas. Tokie veikėjai nesiskiria nuo garsiojo Solomono", – kalbėjo Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis.

Dažais – ant durų

O štai daug lankytojų sulaukianti Juodoji tvirtovė bėgant laikui taip pakeitė spalvą, kad dabar net sunku suvokti, ką jos išorė simbolizuoja.

Erlandas Paplauskis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Piešinys ant piešinio, ir per laiką viskas virto margumynu, raizgalynu. Sugauti tokių veikėjų neįmanoma. Prieš kelerius metus čia buvo filmuojamas dokumentinis filmas, jo rengėjai tvirtovę buvo nudažę juoda spalva. Dažai buvo specifiniai, dengta dviem sluoksniais, pasirinkti skirtingi atspalviai, kad galutinis vaizdas būtų kuo autentiškesnis. Ilgai tokia tvirtovė neišstovėjo. Atsirado vienas piešinys, po to jau kitas, o po metų paišoma ant jau esančių užrašų", – pasakojo Aivaras Kurskis, viešosios įstaigos "Memel Nord", prižiūrinčios karinio paveldo objektą, atstovas.

Vaikystėje problemų dėl tuštinimosi turėjusieji, matyt, ir suaugę nori viską aplink save terlioti.

Savomis lėšomis ir iniciatyva istorinį objektą naujam gyvenimui prikėlę klaipėdiečiai vieną popietę prie tvirtovės durų pamatė šeimą su mažu vaiku.

"Tėvas ir motina atsivedė vaiką ir net dažų atsinešė. Vaikas dažais jau mėgino išpiešti pagrindines duris. Apstulbome tai pamatę. Negaliu suvokti tokio tėvų elgesio, dar jie dažų vaikučiui nupirko. Va, mažylis papieš, bus labai gražu. Gal tegul savo namų sienas terlioja? Teko moralizuoti", – šiurpo A.Kurskis.

Problemos neįžvelgė

Dar vienas užrašas, atsiradęs ant Melnragės paplūdimyje esančios tvirtovės liekanos, imtas naudoti net politinio atspalvio turinčiuose reikaluose, nors iš tiesų už tokį gamtos mylėtojų elgesį vertėtų baudas išrašyti.

Trečiadienį į piketą prie Vyriausybės rūmų skubėjusi Molo gatvės seniūnaitė Marija Kalendė miestiečius kvietė į kovą prieš giliavandenį uostą, socialiniame tinkle žinutę iliustruodama nuotrauka, kurioje matyti minėtas užrašas.

Neatbaidė: kariniai įtvirtinimai pajūryje prieš kelerius metus buvo nudažyti specialiais dažais, tačiau net tai grafitininkų nesustabdė. (Mato Baranausko nuotr.)

Dienraščiui "Klaipėda" paklausus M.Kalendės, kaip ji vertina savotiškas saviraiškos formas ant istorinio paveldo objektų, moteris tikino tokių veiksmų nesmerkianti.

"Turi juk žmonės teisę į saviraišką. Autorius yra anonimas. Aš nežiūriu į tai kaip į vandalizmą, manau, kad tai – žmogaus minties išraiška. Tai tik viena priemonių. Juk tokių objektų niekas nesaugo, juos skalauja jūra", – aiškino M.Kalendė.

Paklausus, gal piketuotojai prieš giliavandenį uostą ruošiasi nuvalyti ištepliotas tvirtovės sienas, M.Kalendė tik pasijuokė, kad prisijungs, jei žurnalistai prisidės.

Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas E.Paplauskis apie tokias iniciatyvas turi savo nuomonę.

"Psichologai savo kūną tatuiruojančius žmones vertina kaip turinčius savivertės sutrikimų. Manyčiau, kad ir gamtą norintieji pagerinti jų irgi turi. Vaikystėje problemų dėl tuštinimosi turėjusieji, matyt, ir suaugę nori viską aplink save terlioti. O dar tai mėgina vadinti saviraiška. Žmonės į gamtą ateina dėl gamtos, o ne dėl to, kad ten rastų menininkų galeriją", – nuomonę išsakė E.Paplauskis.