Aplinkos apsaugos agentūros specialistas Donatas Bagočius paaiškino, kad ties uostamiesčiu labiausiai jūra per metus ardė Pirmosios Melnragės pliažą, iš karto už molo.

„Šiemet nėra tokia bloga padėtis ties Olando Kepure. Situacija prieš kelerius metus buvo kur kas prastesnė. Tuomet siautėjo stipresnės audros. Tačiau erozija vyksta. Pajūrio regioniniame parke yra trys abraziniai kranto ruožai“, – aiškino D. Bagočius.

Ties Olando Kepure krantas šiemet buvo ardomas mažiau, tačiau šis ruožas itin nukentėjo siaučiant praėjusių metų audroms.

„Turistų mėgstamiausioje vietoje, prie Olando Kepurės, šiemet didelių nuplovimų nebuvo. Bet visoje Pajūrio regioninio parko teritorijoje kai kuriuose ruožuose nuplovimai vyksta ir fiksuojamas neigiamas vektorius“, – pastebėjo D. Bagočius.

Tačiau D. Bagočius pasidžiaugė, kad kai kurie kranto ruožai atsistatė.

„Situacija nėra tokia gera, kaip mes norėtume. Bet ji nėra tokia bloga, kokia buvo anksčiau. Mes matome raudoną tašką už Palangos tilto, einant link Rąžės upelio. Ši pliažo dalis vis dar siaurėja, nors nežymiai. Poilsiautojoms tai itin aktualu, nes mažėja pliažo teritorija“, – pastebėjo specialistas.

Paplūdimio plotas už Palangos tilto per kelerius metus sumažėjo perpus.

„2020 metais buvo vykdomas projektas ir paplūdimiai buvo pamaitinti smėliu. Bet per penkerius metus pusės smėlio nebėra“, – kalbėjo D. Bagočius.

Aplinkos apsaugos agentūros specialistas patikino, kad žabtvorių įrenginėjimas tikrai padeda atsistatyti pajūrio juostai.

„Šakos sugaudo didelę dalį smėlio. Reikia tikėtis, kad bus daugiau priemonių įgyvendinta, ir tai padės gamtai susitvarkyti pačiai“, – vylėsi specialistas.

Jūra taip pat ardo pakrantės ruožą ties Plocio (Plazės) rezervatu.

„Situacija ties Plocio ežeru šiemet yra blogesnė. Tačiau nuplovimai nėra tokie dideli“, – patikino specialistas.