Savanorių pratyboms buvo pasiruošta iš anksto. Išlaipinti miške kuopos savanoriai privalėjo nepažįstamą vietovę ištyrinėti pagal išdalytus žemėlapius. Pirmoji užduotis buvo surasti miške, kuriame pagal legendą dominavo neva priešiškos pajėgos, paslėptą amuniciją.
Apie keturiasdešimt kuopos narių privalėjo nepastebėti kirsti priešo kontroliuojamą kelio ruožą.
Su pirma užduotimi kariai susitvarkė šauniai, bet antroje jos dalyje, kertant kelio ruožus, skyriai papuolė į priešo parengtas pasalas.
Neatlaikę menamo išpuolio, pagal legendą, keli kariai patyrė sužeidimų. O tai tapo išbandymu kitiems grupės nariams – vyrams teko improvizuotai suręsti neštuvus ir pasirūpinti kuopos draugais.
Tai savanoriams kainavo daugybę jėgų. Klampodami per sniegą keletą kilometrų, kariai ne tik turėjo išsaugoti sužeistuosius, bet ir saugotis priešo atakų.
Kita užduotis – susirasti dar vieną slėptuvę su paslėpta amunicija ir surengti priešui pasalą.
Jau gerokai sutemus kariai išsiskirstė į pasalų vietas, kantriai laukdami priešo.
Abi pasalos buvo atliktos nepriekaištingai ir priešo pajėgos visiškai sunaikintos.
Atlikę patikėtas užduotis, kariai savanoriai grįžo į patrulio bazę, kur jų jau laukė jaukus laužas bei užtarnautas poilsis.
Prasidėjus karui, oro nepasirinksi.
„Teko miegoti palapinėse. Spėju, jog galėjo būti per 15 laipsnių šalčio. Pagal savo barzdą sprendžiu, esant tokiai temperatūrai ji labai greitai apšarmoja. Bet nieko baisaus. Prasidėjus karui, oro nepasirinksi“, – įspūdžiais dalijosi Klaipėdos 301 motorizuotosios pėstininkų kuopos antrojo būrio vadas Aurimas Mockus.
Ryte vyrų laukė nauji išbandymai – ne tik kovinių situacijų imitavimas, bet ir priešo kolonos šturmas.
Naujausi komentarai