„Žinių radijo“ laidoje „Labas, Milda“ svečiavęsis ir pastaruosius bei daugelį kitų klausimų gvildenęs 24-erių studentas Erikas Gailius vos 19-likos, iš karto baigęs mokyklą, išėjo tarnauti tėvynei ir prisijungė prie Lietuvos kariuomenės.

Pašnekovas pasakojo, kad nors yra jaunas, jis jau dirbo daug skirtingų darbų, tarp jų – statybose, fabrikuose. „Sunkus darbas mane užgrūdino. Tikrai dabar žinau, kad aš nenoriu dirbti nei statybose, nei fabrike. Gal archeologu ir būtų smagu dirbti, bet jau pasirinkau kitus mokslus“, – šyptelėjo E. Gailius.

Vaikinas – tikras Lietuvos patriotas, nebijantis išsakyti, rodyti savo patriotizmo. „Tiksliai nežinojau, ką noriu veikti gyvenime, bet žinojau, kad noriu atiduoti duoklę tėvynei ir tarnauti. Man nuo pat mažų dienų buvo įstrigę, kai vartydavau tėčio nuotraukų albumą – jis tarnavo Lietuvos kariuomenėje, kaip su pasididžiavimu man tai pasakojo ir diegė mintį, kad ir aš turiu tarnauti. Buvau apsisprendęs ir dar net nesulaukęs dvyliktos klasės egzaminų, po Naujųjų metų, nuėjau į karo prievolę, pasakiau, kad noriu tarnauti kariuomenėje. Mano planas buvo toks, kad po išleistuvių mokykloje aš išeisiu į kariuomenę. Bet taip atsitiko, kad prasidėjo COVID-19, ir viskas nusikėlė keliems mėnesiams: tarnauti turėjau išeiti rugpjūčio pradžioje, o išleistuvės vyko rugpjūčio 13 dieną. Praleidau savo išleistuves“, – prisiminė E. Gailius.

Jis sakė dėl to nė kiek nenusiminęs – buvo Lietuvos kariuomenėje, kai visi jo draugai šventė. Pašnekovas teigė mylintis savo tėvynę, namus, tradicijas, šeimą. O patriotizmas jam yra pareiga.

„Darželyje mokyti patriotizmo, manau, būtų dar per anksti, nes darželyje vaikai žaidžia ir daug nesimoko – tik susipažįsta, kaip reikia pradėti mokytis. Tačiau mokykloje tikrai trūksta patriotiškumo pamokų. Gal devintoje klasėje turėjome pilietiškumo pamokas ir tiesiog nagrinėjome Lietuvos Konstituciją. Turėjau labai gerą pradinių klasių mokytoją – ji mus vežė į istorines vietas Lietuvoje. Tada turėjau svajonę atrasti Vytauto Didžiojo kapą. Taip pat mokytoja pasakojo apie lietuvių tautos vargus, kaip mes kovojome už savo laisvę. Tai man įstrigo. Manau, kad kiekvienas turėtų turėti tokį mokytoją, bet tikrai ne kiekvienas turi“, – pastebėjo pašnekovas.

Vaikinas patikino, jo draugai neteršia ir myli Lietuvą, bet ne visi jaučia atsakomybę ginti šalį, bijo šios minties. Viena draugų grupė, pasak E. Gailiaus, yra ta, kuri yra jam pavyzdys. Nors yra jauni, minėtos atsakomybės nesibaido.

„Pažįstu daug žmonių, kurie yra tokios nuomonės, kad iš Lietuvos reikia kuo greičiau išvykti, nes ką čia veikti. Tačiau turiu ir tokių žmonių, kurie nors ir galvoja apie Lietuvą blogai, niekur nenori iš čia vykti. Jie nori gyventi savo gimtajame mieste – Biržuose, bet nebalsuoja rinkimuose, nes netiki, kad sistema daro kažką gero, baidosi bet kokios atsakomybės“, – detalizavo pilietiškas jaunuolis.

Paklaustas apie tai, ar jo draugai palaiko Ukrainą kare su Rusija, jis užsiminė, kad draugai, kaip ir daugelis kitų šalies žmonių, išgyvena dėl to, kas vyksta.

Karas Ukrainoje suvienijo lietuvius, kuriems tikrai rūpi, kurie yra patriotiški, nes iki tol galbūt niekas ir nesusimąstė, kad taip gali atsitikti.

„Karas Ukrainoje suvienijo lietuvius, kuriems tikrai rūpi, kurie yra patriotiški, nes iki tol galbūt niekas ir nesusimąstė, kad taip gali atsitikti. Kai prasidėjo karas, negalvojau, kad čia yra realybė. Nesitikėjau, kad šiais laikais tai gali vykti taip arti. COVID-19 mus atskyrė, o sunkiu (karo – aut. past.) laikotarpiu suvienijo. Mano draugai labai domisi politika, mes apie tai kalbame ir ginčijamės, bet mano studijose yra ir tokių žmonių, kurie nieko nežino“, – pasakojo E. Gailius.

Sugrįždamas prie temos apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje jis prisiminė, kad jaudinosi eidamas į sveikatos patikrinimą. Norėjo, kad viskas būtų gerai ir galėtų tarnauti. Tokia baimė apniko tada, kai du jo draugai neatitiko sveikatos patikrinimo reikalavimų.

„Planavome, kad tarnausime trise, bet likau tik aš vienas. Tačiau net neturėjau minties vengti tarnybos. Tiems, kurie jaudinasi dėl to, kad kariuomenėje susigadins sveikatą, galiu pasakyti iš savo patirties, kad ją tik pagerinsite. Buvo vienas vaikinas iš karininkų šeimos. Jis atėjo labai prastos fizinės būklės – vienas petys žemiau už kitą, eidavo labai sunkiai, bet dėl sporto, disciplinos per devynis mėnesius jis labai pasikeitė. Baigė tarnybą tiesia krūtine. Tačiau buvo ir tokių, kurie jau tarnaudami kariuomenėje, ėjo pas psichologus, nors jiems viskas buvo gerai, ir taip išvengė tarnybos – jos nebaigė, nes sakė, kad sunku ir kiekvieną dieną ėjo pas psichologą“, – detalizavo Erikas.

Vaikino teigimu, esą tikrai nėra taip, kaip pažymima statistikoje, kad pusė jaunuolių netinkami tarnybai kariuomenėje. „Jei tie (kurie vengia tarnybos kariuomenėje – aut. past.), planuoja savo ateitį Lietuvoje, turi žinoti, kad Lietuvą kažkaip reikės ginti. Todėl reikia jausti atsakomybę. Manau, kad visi turėtų būti suinteresuoti į kariuomenę eiti iš karto, kai baigia mokyklą“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo jis.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: