2018 m. Klaipėdos universiteto ir Ventės rago ornitologai sėkmingai uždėjo 10 GPS / GSM siųstuvų Juodkrantės ir Rusnės kolonijose gyvenantiems didiesiems kormoranams.

Tikėtasi, kad pavyks stebėti jų judėjimą Kuršių mariose, įvertinti pasirenkamas teritorijas veisimosi metu ir t. t.

Tyrimo laikotarpiu pavyko ne tik surinkti duomenų apie kormoranų judėjimą Kuršių mariose bei Baltijos jūroje, bet ir sužinoti apie jų migracijos kelius, žiemojimo vietas.

Lietuvoje atšalus orams, visi kormoranai neskubėdami, su daug tarpinių sustojimų, pasiekė savo žiemavietes Madride (Ispanijoje), Viduržemio jūros pakrantėje Prancūzijoje, Italijoje, Kroatijos tunų fermose.

Keli paukščiai liko Alpėse ir žiemą praleido Austrijoje. Trys kormoranai žiemojimo vietų nepasiekė, nes buvo sumedžioti rudeninės migracijos metu.

Pasibaigus žiemojimui, dalis kormoranų sugrįžo į perėjimo vietas Kuršių mariose. Įskaitant migracijos kelią, per metus kormoranai įveikia nuo 8 iki 10 tūkst. km.

Siųstuvų duomenys parodė, kad kormoranai, skrisdami per Alpes, pakyla net į 3 km aukštį ir migruoja apie 70 km/val. greičiu.

Šiuo metu duomenys gaunami tik iš vieno kormorano, kitų paukščių siųstuvai dėl techninių kliūčių nustojo veikti.

Tyrimus finansavo Lietuvos mokslo tarybos projektas PATCHY "Fosforo šaltinių ir išteklių svarba melsvabakterių žydėjimo procesui Kuršių mariose".