Specialistai perspėja: skaitykite buitinės chemijos etiketes

Ar jūsų naudojamas valiklis kenkia žuvims?

Specialistų teigimu, skalbimo bei valymo priemonių pasirinkimas gali turėti tiesioginės įtakos vietinių ežerų, upių, geriamojo vandens kokybei ir žmonių sveikatai. Valymo produktai yra pagaminti iš sintetinių cheminių junginių, kurie natūraliai nesuyra, tad su neišvalytomis nuotekomis patekę į gamtą turi didelį neigiamą poveikį ekosistemai.

Visi plovikliai naikina išorinius žuvų gleivių sluoksnius, apsaugančius žuvį nuo bakterijų ir parazitų.

Be to, plovikliai gali smarkiai pakenkti žiaunoms. Kai ploviklio koncentracija vandenyje yra didelė, miršta dauguma žuvų ir jų kiaušiniai. Tad jei mėgstame žuvį ar ikrus – vertėtų susimąstyti, kokias valymo priemones naudojame.

Fosfatų turinčios skalbimo priemonės gali sukelti dumblių žydėjimą gėlame vandenyje. Dumblių žydėjimas yra ne tik akims bei nosiai nemalonus reiškinys – jis gali būti mirtinas vandens ekosistemai.

Fosforas ir azotas, randami plovikliuose, yra maistinės medžiagos, kurios skatina daugintis dumblius ir kitus vandens augalus. Dumblių ir augalų dauginimasis sukelia eutrofikaciją –

procesą, kurio metu gėlo vandens ekosistema lėtai miršta dėl nuolatinio deguonies stygiaus. Daugumoje valstybių uždrausta naudoti fosfatų turinčius ploviklius. Europos Sąjungoje šis draudimas įsigaliojo 2017 metų sausio 1 dieną. Šiuo metu ES negalima prekiauti skalbimo priemonėmis, kuriose yra daugiau nei 0,3 gramų fosfatų standartinėje dozėje.

Pavojus sveikatai slypi etiketėje

Įvairūs plovikliai ne tik kenkia aplinkai, bet ir mūsų sveikatai. Tikriausiai esame ne kartą pastebėję, jog po indų plovimo rankų oda būna išsausėjusi, paraudusi. Taip nutinka, nes indų ploviklis nuplauna riebalus ne tik nuo indų, bet ir nuo mūsų odos, pašalindamas apsauginį riebalų sluoksnį.

Pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenis, vien Vilniaus rajone per 2016 metus buvau gauti 45 pranešimai apie apsinuodijimus buitine chemija. Palyginimui – šis skaičius 2015 metais buvo tik 8.

Anot specialistų, tokių apsinuodijimų galima labai lengvai išvengti, jei skaitoma produkto etiketė – gamintojai privalo nurodyti, jei buitinės chemijos sudėtyje yra pavojingų cheminių medžiagų dideliais kiekiais.

„Jei produktas klasifikuojamas kaip pavojingas – etiketėje bus atitinkamas pavojingumo ženklas. Tokiu atveju svarbu naudoti asmens apsaugos priemones. Taip pat svarbu buitinės chemijos produktų neperpilti į kitas talpas, kurias kitas žmogus, o ypač vaikas, galėtų supainioti su maisto produktais. Patartina rinktis gaminius, kuriuose yra kuo mažiau sudedamųjų medžiagų bei rinktis bekvapes priemones“, – vardija Nacionalinio visuomenės sveikatos centro departamento Produktų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė N.Umbrasienė, pažymėjusi, kad kritiškai reikėtų vertinti ir gamintojų teiginius apie priemonės ekologiškumą ir natūralumą.

Taip pat vertėtų pirkti bekvapes priemones. Jų sudėtyje esantys kvapai nėra natūralios prigimties, tad dažnai gali dirginti kvėpavimo sistemą. Specialistai siūlo vengti oro gaiviklių, ypač vaikų kambaryje.

Vis dėlto, jei nuspręsite pirkti oro gaiviklį, įsitikinkite, jog sudėtyje nėra šių alergizuojančių medžiagų: isothiazolinone, amyl cinnamal, hexyl cinnamaldehyde, linalool, benzyl alcohol, coumarin, benzyl benzoate, geraniol, eugenol, lilial, methylheptincarbonat, citronellol, limonene, citral ir geraniol.

Pirkdami ekologišką produkciją padėkosite sau

Specialistai taip pat rekomenduoja pirkti buitinę chemiją, pažymėtą specialiais ekoženklais: ES šalyse pagaminti ekologiški bei aplinkai draugiški gaminiai žymimi ES gėlės ženklu, skandinaviška produkcija žymima Šiaurės šalių gulbe, vokiška – Mėlynuoju angelu, prancūziška – ECOCERT, o itališka – ICEA ženklais.

Svarbu paminėti, jog šioje produkcijoje naudojama daug mažiau aplinkai ir žmogui kenksmingų chemikalų, tačiau jų vis tiek sudėtyje yra.

Jei norite naudoti 100 proc. gamtai ir sau nekenksmingas valymo priemones, reikėtų apsidairyti virtuvėje. Ekologiškam valymui puikiai tinka tokios kasdienės priemonės kaip soda, actas, valgomoji druska, citrinos sultys, augaliniai aliejai, aloe vera, muilas. Rekomenduotina naudoti muilą, kurio sudėtyje nėra triklozano, mat šis junginys yra antibakterinis. Patekęs į vandenis, jis naikina visas bakterijas iš eilės, nesvarbu, ar jos reikalingos ekosistemai, ar ne.

Švaresnė aplinka – modernizuojant nuotekų sistemą

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, per 2016 metus į paviršinius vandenis buvo išleista beveik 3 milijardai kubinių metrų buitinių, gamybinių ir komunalinių nuotekų. Iš jų beveik 46 milijonai kubinių metrų buvo nepakankamai išvalytos, o beveik 200 tūkstančių kubinių metrų buvo užterštos nuotekos be valymo.

Norint sumažinti šiuos skaičius ir prisidėti prie vandens taršos stabdymo svarbu ir toliau modernizuoti nuotekų tvarkymo sistemą visoje Lietuvoje.

Siekiant įgyvendinti šį tikslą, pastaraisiais metais nuotekų sistemos modernizacijai skiriamos nemenkos Sanglaudos fondo lėšos. Aplinkos ministerija pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų programą patvirtino dvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo priemones.

Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktoriaus Inesio Kiškio teigimu, tam pagal regioninę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ yra skirta 150 mln. eurų, o pagal valstybinę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ – dar 115 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų.

„Minėtų priemonių lėšomis visoje Lietuvoje finansuojama geriamojo vandens tiekimo, vandens gerinimo įrenginių ir nuotekų surinkimo, valymo in-frastruktūros rekonstrukcija arba plėtra. Džiaugiamės, kad šios ES fondų investicijos prisideda apsaugant gamtą nuo neigiamo cheminių medžiagų poveikio“, – pasakojo I. Kiškis.

Naudojantis šia priemone, iki 2023 metų pabaigos tikimasi, jog net 26 tūkstančių gyventojų ekvivalentui bus naujai pastatyti ar rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiai.

O rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis turėtų siekti net 400 kilometrų.

Taip pat svarbu paminėti, jog 2017 m. gegužės mėnesį aplinkos ministro bei žemės ūkio ministro buvo patvirtinta „Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programa“ bei programos įgyvendinimo planas. Plane numatoma mažinti aplinkos teršimą paviršinėmis nuotekomis bei plėtoti ir renovuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo infrastruktūrą.

Šis planas svarbus ne tik nuotekų sistemos atnaujinimui, tačiau ir pilietiškai savimonei – plane numatyta užtikrinti, kad individualiai tvarkomos nuotekos neterštų aplinkos. Net ir individualią nuotekų valymo sistemą turintys asmenys privalės šalinti azotą ir fosforą.