Apsukrūs telefoniniai prekeiviai be didelio vargo vartotojus įtraukia į pinkles. Klaipėdietei, kuri kartą užsisakė pleistrų nuo skausmo, šie toliau buvo siunčiami be atskiro pareikalavimo. Negana to, moteriai atsisakius nepageidautos prekės, už ją vis tiek buvo prašoma sumokėti.
Poveikis nebuvo „stebuklingas“
51 metų Budelkiemio gatvėje gyvenanti Jelena Stubakevič pasakojo, kad žmogus, kuris prisistatė esantis iš įmonės „DirectMarketing OU“, paskambino gegužės pabaigoje.
Klaipėdietei skambinusysis pasiūlė įsigyti pleistrų nuo skausmo. Aiškinta, kad juos galima klijuoti ant įvairių skaudamų vietų: nugaros, rankos, kojos, kaklo. Moteris nusprendė įsigyti prekę ir ją išbandyti.
„Tuo metu darbavausi sode. Man skaudėjo nugarą. Pagalvojau, kad išbandysiu pleistrą. Vienas kainavo apie 20 litų. Prekę gavau ir apmokėjau sąskaitą“, – pasakojo J.Stubakevič.
Tačiau po kelių mėnesių moteriai vėl buvo atsiųsti pleistrai, nors ji užsakymo nekartojo. Už juos klaipėdietės buvo prašoma sumokėti daugiau – 89 litus.
„Labai nustebau vėl gavusi pleistrus. Aš jų antrą kartą neužsakiau – man jie per brangūs. Be to, ir poveikis nebuvo stebuklingas“, – tvirtino klaipėdietė.
Aiškino, kad kalta pati
J.Stubakevič pasakojo, kad skambino į įmonę aiškintis nurodytais telefonais. Pasak moters, iš pradžių atsiliepusi darbuotoja jos paprašė susimokėti už atsiųstus pleistrus ir tada žadėjo prekės nebesiųsti.
„Bet kodėl aš turiu mokėti už prekę, kurios man nereikia. Tai lygiai tas pats, jei eičiau gatve, nepažįstamas žmogus prišoktų prie manęs, per prievartą nudažytų plaukus ir reikalautų susimokėti, nors paslaugos aš neprašiau. 89 litai man yra dideli pinigai. Dirbu daug, kad juos gaučiau“, – pasakojo moteris.
Pasak klaipėdietės, jai nesutikus sumokėti pinigų, darbuotoja pasiūlė grąžinti prekę – atsiųsti ją paštu.
„Kodėl ir tai turėčiau daryti? Aš tos prekės neužsakiau ir man jos nereikia. Kodėl dabar aš turiu eiti į paštą, gaišti laiką, mokėti pinigus už siuntimą. Paprašiau, kad atvažiuotų ir pasiimtų tuos pleistrus“, – teigė moteris.
J.Stubakevič teigimu, jai buvo duota suprasti, kad pati yra kalta dėl susidariusios situacijos – užsisakius pirmąją prekę, reikėjo pasakyti, kad kitos nenorės.
Įtaria prekybininkų klastą
Moteriai nepavyko susitarti. Ji vėl gavo raginimą susimokėti už pleistrus.
J.Stubakevič nežada mokėti pinigų. Ji neatplėšė siuntos ir laukia, kad ją pasiimtų siuntėjas. Klaipėdietė sakė įtarianti prekybininkų klastą.
„Matyt, jie bet kam išsiunčia užsigulėjusią prekę, o vėliau reikalauja pinigų. Tikisi, kad žmogui pasidarys gėda ir šis sumokės už jam nereikalingą prekę. Mano vyras sakė, kad gal apmokame sąskaitą ir bus ramu, tačiau aš to nežadu daryti. Noriu, kad ši bendrovė teisėtai paliktų mane ramybėje. Daugiau nieko niekuomet neužsisakysiu telefonu“, – pabrėžė klaipėdietė.
Jai taip pat kyla klausimas, iš kur įmonė gavo jos telefono numerį.
Situaciją komentuoti atsisakė
Vilniuje įsikūrusios įmonės „DirectMarketing OU“ direktorius Remigijus Dinda žadėjo išspręsti situaciją, į kurią papuolė J.Stubakevič.
Komentuoti, kaip ir kodėl taip nutiko, vadovas atsisakė.
„Išspręsime šią situaciją, ir viskas. Nelabai ką turiu daugiau komentuoti. Tikrai nėra dėl ko nerimauti. Nuo didesnių komentarų susilaikau“, – dėstė R.Dinda.
Gresia ekonominės sankcijos
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra gavusi panašių nusiskundimų.
Vartotojams telefonu ar kita ryšio priemone siūloma užsisakyti produktų prenumeratą ar kolekcionuoti, rinkti juos. Paprastai pirma siunta siūloma nemokamai – vartotojui tereikia apmokėti pašto išlaidas.
Tarp tokių produktų yra ir maisto papildai, ir drabužiai ar kitos prekės.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Milda Deimantė pasakojo, kad atlikus tokių skundų tyrimus ir nustačius pažeidimus dviem bendrovėms buvo pritaikytos ekonominės sankcijos.
Vilioja nemokama prekė
M.Deimantė pabrėžė, kad vartotojai, kurie buvo telefonu užsisakę prekę, turi teisę nutraukti sutartį su bendrove, jai apie tai pranešę. Jei įmonės nurodytais telefonais neįmanoma prisiskambinti, žmogus jai turėtų išsiųsti registruotą laišką su aiškiu prašymu nutraukti prekių tiekimą.
„Svarbu išsaugoti laiško siuntimą patvirtinantį kvitą bei išsiųsto prašymo kopiją. Registruotu paštu išsiųstas prašymas nutraukti sutartį gali būti laikomas įrodymu, kad vartotojas tinkamai informavo bendrovę apie sutarties nutraukimą“, – pabrėžė vedėja.
Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, vartotojams patariama kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Pasak M.Deimantės, nagrinėjant skundus pastebėta, kad vartotojai, išgirdę pasiūlymą daiktą išbandyti nemokamai, neįsigilina į kitas nurodytas sąlygas.
„Užsakant prekes telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, žmonėms patariame būti atidesniems ir įsitikinti, ar užsakomas tik vienas nemokamas pavyzdys, ar tai prekių prenumerata“, – tvirtino vedėja.
Prekių, užsisakytų telefonu, teikimo ir atsisakymo tvarka Daiktų pardavimo sutartis, kurios sudaromos naudojant ryšio priemones, reglamentuoja Civilinis kodeksas. Numatyta, kad iki sutarties sudarymo, o kai daiktai teikiami – iki jų pateikimo, pirkėjas turi gauti informaciją raštu apie siūlomo daikto pagrindines savybes bei pardavėjo buveinės adresą. Taip pat pardavėjas privalo nurodyti, kur ir kam pirkėjas gali adresuoti bet kokį skundą. Raštu vartotojui nurodyti sutarties atsisakymo sąlygas, jei ši neterminuota arba sudaryta ilgesniam nei vienerių metų terminui. Civiliniame kodekse nustatyta pirkėjo teisė atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos naudojant ryšio priemones, pranešus raštu apie tai pardavėjui per septynias darbo dienas nuo daikto pristatymo dienos. Jeigu minėta informacija raštu pirkėjui nebuvo pateikta, jis turi teisę atsisakyti sutarties per tris mėnesius nuo jos sudarymo dienos. |
---|
Naujausi komentarai