Medis yra vieno kamieno, auga šalia Minijos gatvės, netoli sankirtos su Bijūnų gatve. Liepos aukštis – 15 m, lapuotumas – 60–90 proc.

Oficialiai skelbiama, kad liepos kamieno apimtis turėtų siekti 5,8 m.

Jau praeitą vasarą atsivėrusios kamieno kiaurymės kėlė įtarimų, kad medis nestabilus.

Tuomet Storąją liepą apžiūrėjusios Klaipėdos universiteto (KU) Botanikos sodo specialistės nuramino, kad liepos būklė stabili, nors tikino, kad nežinia, kaip liepa atrodys po žiemos.

Pernai jos kamieno puvinys išsivalė, apdžiūvo, bet šiaip liepa žaliavo, jos būklė nebuvo bloga.

Ar medis gyvas, spręsti dar ankstoka, nes pumpurai neišsiskleidę.

"Po žiemos liepos dar neapžiūrėjome. Ar medis gyvas, spręsti dar ankstoka, nes pumpurai neišsiskleidę. Neaišku, kiek šakų sužaliuos. Kai atsiras pirmieji lapeliai, reikės atvažiuoti apžiūrėti. Nes tokie seni pažeisti medžiai paprastai vėliau sužaliuoja, jie tam ilgiau ruošiasi, gal jų medžiagų apykaita lėtesnė. Ši liepa mūsų akiratyje išlieka, mes ją stebime", – kalbėjo KU Botanikos sodo vadovė Asta Klimienė.

Prieš kelerius metus aplinkos apsaugos specialistai, susivieniję į Arboristų sąjungą, pasistengė, kad Storoji liepa būtų aptverta medine tvorele, o sunkiosios šakos paremtos metaliniais įtvirtinimais.

Tada Lietuvos arboristų sąjungos atstovai pastebėjo, kad liepos augavietė labai išsekinta, žmonės, grėbdami lapus, švariai tvarkydami aplinką, pažeidė natūralius dirvožemio atkuriamuosius procesus.

Natūralioje gamtoje po medžiais pūva lapai, mediena, tame puvime dalyvauja tam tikri mikroorganizmai, grybai, per kuriuos medžiai ir pasiima maistingąsias medžiagas.

Specialistai konstatavo, kad Storosios liepos aplinka esą išsekinta, sutrikdyta natūrali medžio mitybos grandinė, todėl šio įspūdingo lapuočio augavietė buvo aptverta, taip šį medį saugant nuo miesto ir žmonių įtakos.

Buvo teigiama, kad liepos gaivinimo procesas gali trukti net 10 metų.