Baisu tik stovint krante

Maždaug prieš 19 metų kaituoti pradėjusi Laima jau 17-tus metus populiarumo neprarandančios vandens sporto šakos subtilybių moko ir kitus.

„Aš pati turėjau individualų ir labai griežtą instruktorių – valdyti jėgos aitvarą mane išmokė mano draugas, – su šypsena prisiminė pašnekovė. – O kai šis sportas ėmė sparčiai populiarėti, kažkam reikėjo užsiimti ir mokymu, o man tai labai patiko.“

Laimos skaičiavimu, norinčiųjų išmokti kaituoti žmonių skaičius per tuos metus išaugo šimtus kartų.

Sertifikuota vandens sporto centro „X Pro Grupė“ instruktorė, pati kaitavimo įgūdžius įgijusi jūroje, pripažįsta, jog norint išmokti valdyti jėgos aitvarą tenka šiek tiek peržengti savo ribas, įveikti baimes.

Tačiau, anot pašnekovės, iš tiesų tik krante viskas atrodo gerokai baisiau nei vandenyje.

„O pas mus mariose apskritai idealios sąlygos pramokti kaituoti, kadangi čia nedidelis gylis, seklu, taigi žmogus gali jaustis saugiau, be to, yra daug erdvės, gėlas vanduo, pakankamai vėjuota“, – vardijo Svencelės jėgos aitvarų ir buriavimo centre dirbanti instruktorė.

Daug jėgos nereikia

Anot pašnekovės, esminiams jėgos aitvaro valdymo įgūdžiams įgyti įprastai pakanka nuo 6 iki 10 valandų apmokymų kurso.

„O toliau – atsižvelgiant į visas saugumo taisykles, galima bandyti plaukti pačiam. Panašiai kaip su automobiliu – išmoksti vairuoti, gauni teises, o po to kaupi praktiką“, – šyptelėjo pašnekovė.

Laimos pastebėjimu, dailiosios lyties atstovės kaituoti išmoksta greičiau, kadangi jos yra atsargesnės už vyrus.

„Valdyti aitvarą jėgos nereikia, o kadangi moterys yra atsargesnės, jos greičiau įgunda tai daryti techniškai. Ir pastaraisiais metais norinčių išmokti kaituoti moterų, merginų tik daugėja“, – patikino instruktorė.

Pašnekovės žodžiais, jėgos aitvarai – demokratiška sporto šaka ir tuo, jog čia nėra amžiaus cenzo.

Esu turėjusi tokių mokinių, kurie pradėjo kaituoti sulaukę 65 metų. Po dešimtmečio susitikau juos Tenerifėje, tad būdami 75-erių jie ir toliau kuo puikiausiai tuo užsiėmė.

„Esu turėjusi tokių mokinių, kurie pradėjo kaituoti sulaukę 65 metų. Po dešimtmečio susitikau juos Tenerifėje, tad būdami 75-erių jie ir toliau kuo puikiausiai tuo užsiėmė“, – prisiminė Laima.

Migruoja į šiltuosius kraštus

Anot pašnekovės, pirmuosius savo įgūdžius Svencelėje, kuri neretai pavadinama Lietuvos jėgos aitvarų gerbėjų Meka, įgiję kaituotojai vėliau šiuo vandens sportu sėkmingai mėgaujasi ir kitų kraštų vandenyse.

„Pasaulyje yra daug nuostabių vietų, kur galima kaituoti – pradedant Brazilija ir baigiant Ispanija, Egiptu, Portugalija ar Graikija“, – vardijo instruktorė.

Laima visuose šiuose kraštuose taip pat yra kaitavusi, ir ne po kartą. Įprastai į ilgesnes viešnages svetur iš Kauno kilusi moteris leidžiasi Lietuvoje pasibaigus šiltajam sezonui.

„Nors kaituoti galima ne tik vasarą, tačiau šaltame vandenyje nėra labai smagu plaukioti. O kadangi instruktoriaus sertifikatas man suteikia galimybę dirbti įvairiose pasaulio šalyse, žiemą dažniausiai keliauju su vėju ir šiluma“, – šmaikštavo pašnekovė.

Antai keletą metų iš eilės lietuvė vyko į Braziliją, kur derindama poilsį ir darbą praleisdavo net po kelis mėnesius.

„Ir turbūt šis kraštas mane labiausiai traukia sugrįžti – ten labai gražūs, platūs paplūdimiai, smagus vėjas, kuris pučia kiekvieną dieną“, – su nostalgija prisimena pašnekovė.

Vietoje vandens – sniegas

Beje, jėgos aitvarų entuziastai, esant tinkamoms sąlygoms, savo aistrą gali puoselėti net ir žiemą.

„Tik vietoje banglentės reikės naudoti snieglentę arba slides, reikia ir atitinkamos aprangos – sniego kostiumo. Ir, žinoma, sniego bei vėjo, – šyptelėjo pašnekovė. – Taip pat svarbu, kad būtų plačios erdvės be kliūčių, už kurių galėtų užsikabinti aitvaras.“

Pati Laima sako galinti įvardyti ne vieną priežastį, kuo ją pačią bemaž prieš du dešimtmečius sužavėjo ir iki šiol žavi kaitavimas.

„Šis sportas man duoda labai daug. Tiek fizinę, tiek terapinę, tiek ir socialinę naudą. Pirmiausia, žinoma, stiprina kūną, nes kaituojant dirba visos raumenų grupės. Tai ir galimybė pabūti gamtoje. Be to, viena vertus, kaitavimas yra individualus sportas, nes tau nereikia taikytis prie kitų, tačiau sykiu ir bendruomeniškas, nes kaituotojai – labai draugiški, tarpusavyje mielai bendraujantys žmonės, nuolatos esantys šalia ir skubantys į pagalbą, ištikus kokiai nors nesėkmei ar nelaimei“, – kalbėjo pašnekovė.

Spalvingi, ryškūs ir su šortais

Anot Laimos, bet kuri aktyvi veikla turi tam tikrą ekstremalumo prieskonį ir neapdrausta nuo neprognozuojamų nutikimų.

Jėgos aitvarų valdymas – ne išimtis. Tačiau dažniausiai nesmagūs nuotykiai prasideda, kai nesilaikoma saugumo.

„Žinoma, traumų galima patirti ir kažko mokantis, pavyzdžiui, naujų triukų“, – neneigė pašnekovė.

Tad ir renkantis įrangą instruktorė pirmiausia pataria atkreipti dėmesį į saugumą.

„Nauja įranga gali atsieiti apie pusantro tūkstančio eurų. Tačiau ji turės ir garantiją, ir pačias naujausias saugumo sistemas – jos tobulėja kiekvienais metais“, – teigė pašnekovė.

Šiandien Lietuvoje galima įsigyti ne vieno pasaulinio garso vandens sporto ženklo produktų, kurie laimi prizines vietas įvairiose dizaino, saugaus ekstremalaus sporto ir naujoviškų idėjų kategorijose.

O ar šiame sporte egzistuoja mados?

„Nežinau, ar tai mada, gal labiau praktiškumas – kaituotojai ant hidrokostiumų dar dėvi šortus, nes jie čiuožiant apsaugo kostiumą. Ir, žinoma, sportininkų apranga – spalvinga ir ryški, tad esame matomi iš tolo“, – šyptelėjo pašnekovė.