Renginys prasidėjo aktoriaus Rimanto Pelakausko perskaitytomis buvusios tremtinės Julijos, šiuo metu gyvenančios Klaipėdoje, eilėmis.
Kalbą rėžė ir Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas, dar praėjusiame amžiuje pats dalyvavęs Baltijos kelyje.
Jo žodžiais tariant, esant reikalui jaunoji karta gintų savo tėvynę ne tik dainomis, bet ir su ginklu rankose.
Jaunoji karta tikrai tęs tai, kas buvo pradėta Baltijos kelyje.
„Tąkart mes atėjome į ritualą žinodami, kad viskas jau įvyko ir, kad tai yra vainikavimas sprendimo, kurį mes priėmėme gerokai anksčiau. Porą metų iki 1989-ųjų pašnibždomis pasakytas žodis „laisvė“ skambėjo kur kas garsiau nei šiandien viešame eteryje ištartas necenzūrinis žodis. Jis mus mobilizavo. Tada galvojome ne apie turtus, o apie dvasinius dalykus. Mitas, kuriamas Lietuvos priešo, apie tai, kad dabar mes esame abejingi, gyvename skurde ir galvojame tik apie tai, kaip buvo gera sovietų laikais. Netiesa. Jaunoji karta tikrai tęs tai, kas buvo pradėta Baltijos kelyje. Tai yra dalykai, kurių niekas niekada nesugebės iš mūsų atimti“, – kalbėjo A. Šulcas.
Atminimo valandai skirtame koncerte pasirodė mėgėjų meno kolektyvai „Klaipėdos zunda“, „Vakaro žaros“, „Savi“.
Kiek vėliau Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Girulių filiale vyko koncertas, skirtas Juodojo kaspino dienai „Po laisvės ir vienybės vėliava“.
„Pernai mes pamatėme, kad reikia tokių renginių žmonėms. Jų širdyse yra ši šventė“, – pastebėjo Žvejų rūmų direktoriaus pavaduotoja Nemira Trakumienė.
1939-aisiais rugpjūčio 23 dieną Sovietų Sąjunga ir Vokietija pasirašė vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus, kuriais neteisėtai pasidalijo Europą. Paktas panaikino Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos, nepriklausomybę.
1989 metais minėdami pakto pasirašymo metines, už rankų susikibę Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai sudarė gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Baltijos kelyje dalyvavo apie 2 mln. žmonių.
Naujausi komentarai